13.3 C
Mažeikiai
2022 / 10 / 04

Ekspertai: Vilnius tapo aukšto pragyvenimo bastionu, atspariu karantinams

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes tiek net pats nepamenu, kad būčiau apie rinką kalbėjęs bet kuriais kitais metais.


Statybu.info – Tavo būstas!


Visi metai: rezervacijų skaičius Vilniuje 2020 m. – 5 479 nauji butai ir kotedžai. Tai yra vos 10 proc. mažiau nei 2019 m. (6 058), bet 28 proc. daugiau nei 2018 m. (4 281) ir 44 proc. daugiau nei 2017 m. (3 798).

Kaune viskas kiek lėčiau, nes rinka – mažesnė. Rezervuoti 838 būstai – 21 proc. mažiau nei 2019 m. (1 062), 11 proc. daugiau nei 2018 m. (752) ir 24 proc. daugiau nei 2017 m. (678).

2020–ieji Vilniaus būsto rinkoje keturiais žingsniais

Pirmasis metų ketvirtis. Vilniaus naujų būstų rinka po nuostabių 2019–ųjų net nešnopuodama ir negirgždėdama kopia viršun: sausį – daugiau nei 550 rezervacijų, vasarį – gerokai virš 600 ir net antras geriausias rezultatas istorijoje. Įsibėgėja kovas, o tada – didokas „bum“, – vidury mėnesio paskelbiamas karantinas, visi išsigąsta ir puola pirkti tualetinio popieriaus ir maisto produktų bei medicininių kaukių, bet tikrai ne butų. Ir kovo rezultato lieka, tikėtina, mažiau nei pusė (nes dar dalis nepatvirtintų rezervacijų, spėju, „nuplaukia“).

Balandis – beveik tuščias, gegužė – taip pat. Per abu mėnesius vos apie šimtą rezervacijų vidutiniškai visoje sostinėje. Prasideda „kainos kris“, „rinka grius“ ir kiti blogio pranašai, dalis rinkos dalyvių išties ima atsargiau vertinti situaciją, planuoti ir elgtis, bankai atidžiau vertina kredito gavėjus. Niekas nieko nežino, o ir spėlioti bijo, todėl situacija atrodo išties grėsminga.

Pagaliau ateina birželis, kurio vidury, lygiai po trijų mėnesių baigiasi karantinas. Rinkos rezultatas – panašus kaip kovą: pusė mėnesio, plius tos „atkritusios“ rezervacijos ir skaičiai atrodytų identiški.

Šarūnas Tarutis „Citus“ investicijų ir analizės vadovas .

Liepą rezultatas dar panašus, bet abu mėnesiai viršija prognozes. Ir tai parodo ypač svarbų dalyką: karantinas nebuvo krizė, tai buvo rinkos „techninis sustojimas“. Kaip bolido nuvažiavimas į „pitus“ lenktynių metu. Kodėl? Todėl, kad ir išorinė krizė buvo ne ekonominė, o medicininė, sektoriai nukentėjo nesmarkiai, o nukraujavę labiau sudarė mažą svorį. Žmonių lūkesčiai atsigavo, nes pagrindinė būsto pirkėjų auditorijos dalis pajamų neprarado, tik nežinojo, kaip elgtis, buvo apribotos galimybės rinktis būstą. Todėl viskas ir sustojo.

Rugpjūtį situacija sparčiai taisosi ir beveik paveja 2018–2019 m. vieno mėnesio vidurkį arba pralenkia 2017–2019 m. vidurkį. Sezoniškumą ištrynė karantinas, vasarą aktyvumas tik auga, o žmonės, išlaukę kelis mėnesius ir supratę, kad kainų griūties horizonte nematyti (jų augimas fiksuojamas visais metų mėnesiais, nepriklausomai nuo rezervacijų skaičiaus), ima įgyvendinti užsibrėžtus planus įsigyti naujus namus.

Kam to reikia? Ogi po tiek laiko, praleisto vien namuose, žmonės juos ima vertinti daug plačiau nei vietą pernakvoti ir laikyti daiktus. Išauga poreikiai, išryškėja ir trūkumai. Galų gale, Vilniuje jau kurį laiką statistinė pasiūla (vadinamasis „sandėlis“) neatitinka realios situacijos: neparduotų būstų – daug, tačiau rinktis nelabai yra, iš ko, nes dalis projektų – seni ir nebepatrauklūs, daug „kabančių“ mažiau likvidžių būstų ir pan. O karantino metu daliai įmonių sustabdžius planus ir investicijas, pasiūlos augimas sulėtėjo.

Trumpa statistika. Sandėlis Vilniuje 2020 m. pabaigoje buvo 4 958 būstai, 2019 m. pabaigoje – 5 433. Apyvartumas išliko panašus – didesnis nei 50 proc. ir tai reiškia, kad metinė paklausa buvo didesnė nei likutis metų gale.

Kaune sandėlį 2020 m. gruodžio gale sudarė 1 060 būstų, 2019 m. – 1 129. Šiame mieste apyvartumas buvo netoli 50 proc., tačiau pusės nesiekė, nes per metus parduota mažiau nei sudarė sandėlį laikotarpio pabaigoje.

Spalį ir lapkritį vėl grįžtame prie rekordų, o gruodis, nors ir kiek ramesnis, primena Kalėdinį išpardavimą. Sezoniškumo, besikartojusio daugybę metų iki šiol, nematyti: gruodžio rezultatas – daugiau nei trečdaliu solidesnis už pernykštį.

Kas šį paskutinį ketvirtį stebina labiausiai? Ogi antrasis karantinas, kuris buvo įvestas dar net nesibaigus spaliui, tačiau jokios įtakos, faktiškai, nepadarė. Pirkėjai jau žinojo, ko laukti, išmoko bendrauti nuotoliniu būdu, todėl internete perka ne tik maistą ar drabužius, bet ir butus („Citus“ pardavimai be jokio fizinio kontakto, pvz., paskutinį metų mėnesį sudarė 67 proc.), laukia visame pasaulyje pradedamų „darbinti“ milžiniškų finansinių pagalbos paketų, turinčių kelti turto vertę. Visa ekonomika iš to, tikiu, tik išlošė.

Grafikas nr. 1 – Metinis rezervacijų skaičius pirminėje būsto rinkoje Vilniuje ir Kaune 2017–2020 m. („Citus“ duom.)

Pirmasis karantinas, akivaizdžiai, Vilniuje turėjo didesnę įtaką nei antrasis.

Grafikas nr. 2 – Vilniaus būsto rinkos rezervacijų skaičiaus dinamika 2019–2020 m. („Citus“ duom.)

Kaune, dėl mažos rinkos, situacija atrodo gan tolygi.

Grafikas nr. 3 – Kauno būsto rinkos rezervacijų skaičiaus dinamika 2019–2020 m. („Citus“ duom.)

Sostinė tampa gero gyvenimo etalonu

Net ir per karantiną, visiškai neabejoju, Vilnius augo. Čia susispietę aukštos pridėtinės vertės verslai ir gerai apmokamos darbo vietos pandemijos nepajuto finansiškai. Pačių darbuotojų skaičius augo, jų darbo užmokestis toliau didėjo. Paskutiniai Statistikos departamento ir „Sodros“ duomenys dar keliauja, bet esami tai patvirtina: išankstiniais duomenimis, liepos 1 d. Vilniaus m. savivaldybėje nuolatinių gyventojų skaičius buvo 565 374 – beveik 9 tūkst. daugiau nei pernai metų viduryje; miesto savivaldybėje dirbančių žmonių vidutinis darbo užmokestis pernai lapkritį buvo 1 683 Eur ir tai yra 9,2 proc. daugiau nei 2019 m. lapkritį bei 45 proc. didesnis nei visų likusių savivaldybių vidurkis.

Taigi, sostinė tampa aukšto pragyvenimo lygio bastionu, todėl natūralu, kad čia „liepsnojo“ prestižinė ir vidutinė klasės, o ekonominė klasė toliau traukėsi.

Pernai ji jau nebeužėmė pusės rinkos ir sudarė 42 proc. Jos vietą užima vidutinė klasė – 35 proc. Prestižinei ir liukso, atitinkamai, lieka 12 ir 10 proc. Pernai šis santykis buvo toks: ekonominė klasė – 50 proc., vidutinė – 31 proc., prestižinė – 11 proc., liukso – 8 proc. Apyvartumas buvo labai aukštas visose klasėse (ekonominė ir vidutinė klasės – 52 proc., prestižinė – 57 proc., liukso – 48 proc.).

Kaune ekonominės klasės dalis taip pat nuosekliai mažėja, tačiau vis dar užima didesnę dalį nei sostinėje. 2020 m. ekonominė klasė užėmė 56 proc. (2019 m. – 61 proc.), vidutinė – 30 proc. (2019 m. – 27 proc.), prestižinė – 14 proc. (2019 m. – 12 proc.). Kaune kol kas nefiksuojame liukso klasės projektų.

Skaičiai ir faktai

  • Metinis naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijų skaičius Vilniaus pirminėje būsto rinkoje: 2020 m. – 5 479, 2019 m. – 6 058, 2018 m. – 4 281, 2017 m. – 3 798 („Citus“ duom.);
  • Metinis naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijų skaičius Kauno pirminėje būsto rinkoje: 2020 m. – 838, 2019 m. – 1 062, 2018 m. – 752, 2017 m. – 678 („Citus“ duom.);
  • Pasiūloje esančių būstų skaičius Vilniuje metų pabaigoje: 2020 m. – 4 877, 2019 m. – 5 433 („Citus“ duom.);
  • Pasiūloje esančių būstų skaičius Kaune metų pabaigoje: 2020 m. – 928, 2019 m. – 1 129 („Citus“ duom.);
  • Būsto klasių pardavimų dalis Vilniuje: 2020 m. ekonominė klasė – 42 proc., vidutinė – 35 proc., prestižinė – 12 proc., liukso – 10 proc.; 2019 m. ekonominė klasė – 50 proc., vidutinė – 31 proc., prestižinė – 11 proc., liukso – 8 proc. („Citus“ duom.);
  • Būsto klasių pardavimų dalis Kaune: 2020 m. ekonominė klasė – 56 proc., vidutinė – 30 proc., prestižinė – 14 proc.; 2019 m. ekonominė klasė – 61 proc., vidutinė – 27 proc., prestižinė – 12 proc.; Kaune kol kas nefiksuojama liukso klasės projektų („Citus“ duom.).

Rytas Stalnionis
Komunikacijos vadovas

 

spot_img
spot_img

Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša: pelno siekiantis žmogus – grėsmė visai ekosistemai

Visuose žemynuose vyksta negrįžtami žmogaus dominavimo epochoje procesai – mažėja biologinė įvairovė, nyksta miškai, natūralios buveinės ir didžiosios dalies pokyčius lemiančių veiklų iniciatorius – kuo didesnio pelno siekiantis žmogus. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio...

Skuba apsirūpinti žvakėmis: kainų pokyčiai tradicijoms įtakos neturi

Likus vos mažiau nei mėnesiui iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai joms ruošiasi iš anksto. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Lauros Ūdrės, nors žvakės šiemet šiek tiek pabrango, pirkėjų įpročiams didesnė kaina...

Bėgančių nuo karo srautas Lietuvoje atsinaujina, o pagalbos poreikis auga

Su šlepetėmis, vienoje rankoje – dokumentai, kitoje – vaikas. Tokį paveikslą geriausiai prisimena nevyriausybinių organizacijų atstovai, sutikę pirmuosius Ukrainos žmones, atvykusius į Lietuvą kovo pradžioje. Karui besitęsiant jau aštuntą mėnesį, visuomenės susidomėjimas nelaimėje atsidūrusių...

Persėdę iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, sutaupytume milijonus

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje drastiškai išaugus energijos išteklių kainoms, ES institucijos ragina šalis nares taupyti. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, parengė energetinių išteklių taupymo planą, kur numatyta per dvejus metus sutaupyti 20...

Sprendimus dėl mokyklų tinklo priėmė 59 Lietuvos savivaldybės

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo...

Nuostoliai stovėjimo aikštelėse: daugėja ir avarijų, ir sprunkančių nuo atsakomybės

Vairuotojai gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose aikštelėse, kur tenka statyti automobilius, turi būti ypatingai atidūs. Besikertančios eismo dalyvių trajektorijos, siauri pravažiavimai ir didelis noras būti parkavimo čempionu, pasistatant automobilį kuo arčiau įėjimo. Apibraižyti bamperiai,...

Asmeninių prietaisų naudojimas darbui

Pirmoje šio straipsnio dalyje aptarėme technologines problemas, su kuriomis gali susidurti įmonės, leidžiančios darbui naudoti asmeninius įrenginius. Šioje dalyje vertiname teisinius to paties klausimo aspektus. Darbo funkcijų atlikimas su asmeniniais įrenginiais, ypač telefonais, yra beveik...

Šiandien lietingiausia ir vėsiausia bus šalies rytuose

Šiandien lietingiausia ir vėsiausia bus šalies rytuose Spalio 4-os dieną debesuota su pragiedruliais. Daugelyje rytinių rajonų palis. Vėjas šiaurės vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, Šiaurės Rytų Lietuvoje kai kur 7–9...

Įdomūs faktai apie lietuvišką mėlynai žydintį augalą, kuris gali pakeisti rytinį kavos puodelį –...

Mėgstate dieną pradėti puodeliu kvapnios kavos, bet norėtumėte sumažinti kofeino kiekį? Nebūtina visiškai atsisakyti mėgiamo gėrimo – cikorijų kava yra puiki alternatyva. Šis Prūsijos laikais išpopuliarėjęs gėrimas yra ne tik malonaus skonio, bet yra...

Horoskopai spalio 4 dienai

AVINASJūsų rūpestingai sukonstruota ir išmintingai valdoma imperija - daugelio pavydo objektas. Esate lyderis, kuris patraukia asmeniniu pavyzdžiu. Neabejotinai keliate aplinkiniams pasitikėjimą, tad tinkamai tuo pasinaudokite. JAUTISMinčių ir idėjų daug, bet viskas galų gale remiasi į...

Bardas Kazimieras Jakutis: „Norėjosi laužyti tėvų sukurtas taisykles“

„Kai visas savo kaukes nusiimi pats – tada esantiems šalia tavęs lengviau nusiimti savąsias“, – sako muzikantas, bardas Kazimieras Jakutis. Po pandemijos metų dainų autorius ir atlikėjas grįžta į Lietuvos koncertų sales bei kartu...

Mokytojų darbo užkulisiai: skambinau draugei ir dvi valandas verkiau

Mokinys vidury pamokos išsitraukia sumuštinį ir pradeda valgyti. Tėveliai nuotolinės pamokos metu užsipuola dėl netinkamo dėstymo. Atsakomybė už ukrainiečių lavinimą. Nauji reikalavimai be pagalbos, virškrūviai be papildomo atlygio. Ar mokytojams reikia psichologinės pagalbos? „Tai...

Savo upes mes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“. Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia...

Ką daryti vartotojui, pastebėjus neįprastą elektros suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusį dėl elektros energijos kiekių perskaičiavimo. Vartotojo skaitiklio veikimas buvo sutrikęs. Nustatyta, kad skaitiklis buvo neteisingai prijungtas: sukeisti vietomis visų...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img