9.9 C
Mažeikiai
2022 / 10 / 04

Nauji sprendimai: kas galės pasinaudoti subsidijomis paskelbus prastovą?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Darbas namuose. Nuotrauka Andrea Piacquadio iš Pexels.

Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, keičiasi ir pats subsidijų modelis – Vyriausybė sutarė skirti 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija.

Tokiems sprendimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seime šie pakeitimai bus svarstomi kitą savaitę.

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Seimas pritarė įstatymų projektams, kuriais numatė paramą darbo vietų išsaugojimui. Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems prastova yra paskelbta, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Siūlomi nauji subsidijų dydžiai:

  • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
  • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Pareiga išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.

Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.

KAS NAUJA TRUMPAI:

  • Nauji subsidijų dydžiai – 70 ir 90 proc. Skiriasi valstybės subsidijos viršutinė riba, priklausomai nuo darbdavio pasirinkimo mokėti daugiau ar mažiau.
  • Nereikės sektorių, kuriose dirbančių įmonių veikla buvo apribota, sąrašo.
  • Į subsidijas negalės pretenduoti tik biudžetinės įstaigos, bet galės nevyriausybinės organizacijos, asociacijos.
  • Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena.
  • Subsidijos numatytos socialinėms įmonėms bei įmonėms, kurios įdarbina neįgaliuosius ar kitus papildomai remiamus asmenis – vyresnio amžiaus, jaunus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir panašiai.
  • Darbdaviai apie paskelbtas prastovas turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
  • Jei paaiškės, kad prastovos metu darbuotojas dirba, darbdavys turėtų grąžinti subsidiją.
  • Didėja baudos už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

Subsidijos

Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Kai per ekstremalią situaciją ar karantiną paskelbiama prastova, darbuotojas nevyksta į darbą ir jam mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Minimali alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Galimi subsidijų dydžiai sudarys 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, antruoju atveju – ne daugiau nei 607 eurus bruto.

Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.

Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.

Apie paskelbtą prastovą darbdavys turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti darbuotoją ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos įmonėms, kuriose dirba neįgalieji ar kiti remiami darbuotojai

Įmonės, kuriose dirba neįgalieji ar kiti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgalaikiai bedarbiai, jauni darbuotojai – taip pat galės pretenduoti į valstybės subsidiją prastovos metu, kai ji paskelbiama dėl ekstremalios situacijos ar karantino.

Papildomas rėmimas darbo rinkoje, kai nėra ekstremalios situacijos ar karantino, reiškia darbuotojo darbo užmokesčio subsidijavimą.

Tačiau tokiose įmonėse subsidija darbo užmokesčiui mokama tik tuomet, kai asmuo dirba, o kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino paskelbiama prastova – tuomet įprastas subsidijos mokėjimas turėtų nutrūkti.

Dėl šios priežasties Užimtumo įstatymo pataisomis numatoma, kad per prastovą darbdavys galėtų gauti subsidiją ir papildomai remiamų darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti. Subsidija siektų tiek pat, kaip ir kitoms įmonėms – 70 proc. arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio: pirmuoju atveju subsidija negalės viršyti 910,5 eurų bruto, antruoju 607 eurų bruto, o darbuotojas negalės gauti mažiau nei minimali alga, jei sulygta visa darbo laiko norma.

Kaip ir kitais atvejais, darbdavys subsidiją gautų tik tada, jeigu paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną nebus atleidęs darbuotojų savo iniciatyva be darbuotojų kaltės bei darbdavio valia ir darbuotojų prašymu nebus suteikęs ilgesnių nei viena darbo diena neapmokamų atostogų.

Subsidijos darbuotojams socialinėse įmonėse

Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės.

Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma, kad per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba.

Jeigu darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, darbdavys darbuotojui per prastovą turi mokėti ne mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Jeigu prastova paskelbta trumpesnį laikotarpį, subsidija apskaičiuojama proporcingai pagal jos trukmę.

Socialinė įmonė subsidija ekstremalios situacijos ar karantino metu galės pasinaudoti, jei neatleido tikslinei grupei priskiriamų darbuotojų be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia ir jei darbuotojų prašymu nesuteikė jiems ilgesnių nei viena diena neapmokamų atostogų.

Kai mokama subsidija prastovos atveju, nemokama įprasta subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

Paprastesnis darbuotojų nuomojimas ir įdarbinimas

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu darbdaviams būtų paprasčiau nuomoti darbuotojus įmonėms, kurių veiklos apimtys išaugo. Taip pat darbuotojai pagal terminuotas sutartis galės būti priimami į pareigybes, kurioms įprastai rengiami konkursai. Tokie pokyčiai numatyti Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jis įsigalioja pritarus Vyriausybei ir pasirašius ministrui pirmininkui

DARBUOTOJŲ NUOMA. Iki šiol, nesvarbu, ar paskelbtas karantinas, ar ne, įmonė, kuri norėjo nuomoti savo darbuotojus, turėjo atitikti kriterijus, susijusius su įmonės statusu (nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama ir panašiai), teisės aktų pažeidimais (nebuvo paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą, nebuvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo ir panašiai) ir atsiskaitymu su valstybe bei darbuotojais.

Įmonė turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri per 10 darbo dienų priimdavo sprendimą, ar darbuotojus norinti nuomoti įmonė atitinka nustatytus kriterijus ir ar ją įtraukti į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Trečiadienį priimtu nutarimu Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad nebūtų tikrinama šių darbdavių atitiktis kriterijams, išskyrus šiuos:

  • Darbdavio vykdomos veiklos statusas – ar veikla nėra sustabdyta bei apribota.
  • Ar darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, ar nėra likviduojamas, ar nepriimtas sprendimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Kai įmonė įrašoma laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet jos darbuotojų jokia kita įmonė nesinuomoja, ji vis dar gali skelbti darbuotojams prastovą. Lygiai taip pat – prastovą nutraukti, kai didesnį darbuotojų poreikį turinti įmonė norės išsinuomoti darbuotojus.

Darbuotojui darbo užmokestį moka darbdavys iš lėšų, gautų nuomojant darbuotojus kitai įmonei.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, darbdaviai iš sąrašo būtų išbraukiami per 1 darbo dieną.

PAREIGYBĖS, DĖL KURIŲ RENGIAMAS KONKURSAS. Vyriausybės nutarimu nustatytas pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas. Dažniausiai tai – įstaigų vadovai, pavaduotojai, struktūrinio padalinio vadovai bei konkretūs darbuotojai, kurių pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu (finansininkai, buhalteriai, personalo administratoriai, vidaus auditoriai, teisininkai ir panašiai).

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad kai paskelbta ekstremali padėtis ar karantinas ir darbdaviai negali vykdyti konkurso reikiamai pareigybei, jie gali be konkurso į pareigas priimti darbuotoją terminuotam laikotarpiui – kol pasibaigs ekstremali padėtis ar karantinas.

Atšaukus ekstremaliąją padėtį ar karantiną, terminuota darbo sutartis su darbuotoju turės būti nutraukta.

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija

Kai neįgalus asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, jam mokama profesinės reabilitacijos išmoka. Ji negali būti mažesnė kaip 362 eurai, jeigu profesinė reabilitacija prasidėjo 2020 metais (2019 metais – 329 eurai).

Išmoka šiuo metu mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau nei 180 kalendorinių dienų.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisomis siūloma, kad į šį 180 dienų laikotarpį nebūtų įskaičiuojamas Vyriausybės paskelbtas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpis, kai sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, o išmoka būtų mokama ir sustabdžius programą dėl ekstremalios padėties ar karantino.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

spot_img
spot_img

Mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša: pelno siekiantis žmogus – grėsmė visai ekosistemai

Visuose žemynuose vyksta negrįžtami žmogaus dominavimo epochoje procesai – mažėja biologinė įvairovė, nyksta miškai, natūralios buveinės ir didžiosios dalies pokyčius lemiančių veiklų iniciatorius – kuo didesnio pelno siekiantis žmogus. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio...

Skuba apsirūpinti žvakėmis: kainų pokyčiai tradicijoms įtakos neturi

Likus vos mažiau nei mėnesiui iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai joms ruošiasi iš anksto. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Lauros Ūdrės, nors žvakės šiemet šiek tiek pabrango, pirkėjų įpročiams didesnė kaina...

Bėgančių nuo karo srautas Lietuvoje atsinaujina, o pagalbos poreikis auga

Su šlepetėmis, vienoje rankoje – dokumentai, kitoje – vaikas. Tokį paveikslą geriausiai prisimena nevyriausybinių organizacijų atstovai, sutikę pirmuosius Ukrainos žmones, atvykusius į Lietuvą kovo pradžioje. Karui besitęsiant jau aštuntą mėnesį, visuomenės susidomėjimas nelaimėje atsidūrusių...

Persėdę iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, sutaupytume milijonus

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje drastiškai išaugus energijos išteklių kainoms, ES institucijos ragina šalis nares taupyti. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, parengė energetinių išteklių taupymo planą, kur numatyta per dvejus metus sutaupyti 20...

Sprendimus dėl mokyklų tinklo priėmė 59 Lietuvos savivaldybės

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo...

Nuostoliai stovėjimo aikštelėse: daugėja ir avarijų, ir sprunkančių nuo atsakomybės

Vairuotojai gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose aikštelėse, kur tenka statyti automobilius, turi būti ypatingai atidūs. Besikertančios eismo dalyvių trajektorijos, siauri pravažiavimai ir didelis noras būti parkavimo čempionu, pasistatant automobilį kuo arčiau įėjimo. Apibraižyti bamperiai,...

Asmeninių prietaisų naudojimas darbui

Pirmoje šio straipsnio dalyje aptarėme technologines problemas, su kuriomis gali susidurti įmonės, leidžiančios darbui naudoti asmeninius įrenginius. Šioje dalyje vertiname teisinius to paties klausimo aspektus. Darbo funkcijų atlikimas su asmeniniais įrenginiais, ypač telefonais, yra beveik...

Šiandien lietingiausia ir vėsiausia bus šalies rytuose

Šiandien lietingiausia ir vėsiausia bus šalies rytuose Spalio 4-os dieną debesuota su pragiedruliais. Daugelyje rytinių rajonų palis. Vėjas šiaurės vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, Šiaurės Rytų Lietuvoje kai kur 7–9...

Įdomūs faktai apie lietuvišką mėlynai žydintį augalą, kuris gali pakeisti rytinį kavos puodelį –...

Mėgstate dieną pradėti puodeliu kvapnios kavos, bet norėtumėte sumažinti kofeino kiekį? Nebūtina visiškai atsisakyti mėgiamo gėrimo – cikorijų kava yra puiki alternatyva. Šis Prūsijos laikais išpopuliarėjęs gėrimas yra ne tik malonaus skonio, bet yra...

Horoskopai spalio 4 dienai

AVINASJūsų rūpestingai sukonstruota ir išmintingai valdoma imperija - daugelio pavydo objektas. Esate lyderis, kuris patraukia asmeniniu pavyzdžiu. Neabejotinai keliate aplinkiniams pasitikėjimą, tad tinkamai tuo pasinaudokite. JAUTISMinčių ir idėjų daug, bet viskas galų gale remiasi į...

Bardas Kazimieras Jakutis: „Norėjosi laužyti tėvų sukurtas taisykles“

„Kai visas savo kaukes nusiimi pats – tada esantiems šalia tavęs lengviau nusiimti savąsias“, – sako muzikantas, bardas Kazimieras Jakutis. Po pandemijos metų dainų autorius ir atlikėjas grįžta į Lietuvos koncertų sales bei kartu...

Mokytojų darbo užkulisiai: skambinau draugei ir dvi valandas verkiau

Mokinys vidury pamokos išsitraukia sumuštinį ir pradeda valgyti. Tėveliai nuotolinės pamokos metu užsipuola dėl netinkamo dėstymo. Atsakomybė už ukrainiečių lavinimą. Nauji reikalavimai be pagalbos, virškrūviai be papildomo atlygio. Ar mokytojams reikia psichologinės pagalbos? „Tai...

Savo upes mes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“. Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia...

Ką daryti vartotojui, pastebėjus neįprastą elektros suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą?

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kilusį dėl elektros energijos kiekių perskaičiavimo. Vartotojo skaitiklio veikimas buvo sutrikęs. Nustatyta, kad skaitiklis buvo neteisingai prijungtas: sukeisti vietomis visų...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img