2.9 C
Mažeikiai
2023 / 01 / 30

Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.

Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė

- Reklama -

Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas, tiesiogiai susijęs su urbanizacijos laipsniu. Tačiau ne visi gyvūnai traukiasi iš žmonių užimamų teritorijų ar nyksta – dalis prisitaiko, adaptuojasi ar net išnaudoja miestus. „Stebimas kai kurių rūšių prisitaikymas prie specifinių miesto sąlygų, čia mažesnė plėšrūnų ir konkurentų sąveika, ilgesni veisimosi sezonai, padidėjęs kai kurių rūšių gausumas, fiksuojama sumažėjusi dalies gyvūnų jaučiama žmonių baimė ir didesnė tolerancija miesto triukšmui. Tačiau dauguma jų vis tiek renkasi ramesnes miestų teritorijas – gyvūnų tankis didėja tolstant nuo miesto centro į priemiesčius“, – įžvalgomis dalijasi dr. R. Vaitkevičiūtė.

„Žmonės kartais dar nustemba didesniuose miestų parkuose, žaliose zonose, ar paupių krūmynuose pamatę stirną, lapę, kiškį, pastebėję šakomis liuoksinčią voverę, bet šie gyvūnai puikiai prisitaikę gyventi visai šalia mūsų. Namų rūsiuose, plyšiuose patogiai įsikuria akmeninės kiaunės, šeškai. Arčiau žaliųjų zonų gyvena miškinės kiaunės, priemiesčiuose įsikuria mangutai. Jeigu yra upė, kanalai, didesni tvenkiniai, galime pastebėti nuolat gyvenančių bebrų. Užklysta ir šernai, briedžiai, bet jie miestuose neužsibūna. Dauguma šių gyvūnų pagal savo fiziologiją aktyvūs temstant ir prieš aušrą. Dienos metu gyventojai dažniausiai sutinka stirną, lapę“, – apie miestuose dažniau pastebimus laukinius gyvūnus pasakoja dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad lapės – bene lengviausiai mieste išgyventi ir susirasti maisto prisitaikę plėšrūnai, todėl pastaruoju metu itin dažnai girdime apie jų ir žmonių susitikimus urbanizuotose teritorijose. „Neretai sutinkamos ir stirnos – joms mūsų vis dar žaliuose miestuose užtenka augalinio maisto, o ir pati stirna yra nedidelės teritorijos gyvūnas. 2019 m. atliktų stebėjimų duomenimis, stirna Kauno mieste buvo dažniausiai sutinkamas gyvūnas. Po jos sekė nuolat mieste gyvenančios rūšys – lapė, kiškis ir bebras“, – duomenimis apie Kaune dažniausiai pastebimus gyvūnus dalijasi mokslininkė.

Briedžiai į miestus užsuka dažnai, bet trumpam

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė.

Dažnai pasigirsta pranešimai apie į miestus užsukančius briedžius – stambūs gyvūnai atkreipia gyventojų dėmesį. „Apie žmonių pastebėtus briedžius girdime beveik visuose didžiuosiuose miestuose bent po kartą per metus. Briedžiai į miestus užsuka migruodami, ieškodami naujų teritorijų, poravimosi laikotarpiu. Kartais žiemos metu jiems paranku čia susirasti maisto, nes miesto augalija labai įvairi, dėl genėjimo visuomet yra jaunų šakelių ir ūglių. Tačiau briedis ilgai vienoje teritorijoje neužsibūna, dažniausiai mieste nebūna ilgiau nei kelias dienas“, – apie briedžių vizitus į urbanizuotas teritorijas kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad jeigu briedžio elgesys nekelia pavojaus žmonėms, įrenginiams ar eismui, dėl jo specialiai nieko daryti nereikia.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad daugelis stambių laukinių gyvūnų paprastai yra jautrūs urbanizacijai, todėl miestuose sutinkami retai, pavyzdžiui, Taurusis elnias labai jautrus gyvūnas ir miesto vengia, todėl apie juos pranešimų nėra.

Vilioja ir ant kelių pilamas druskų mišinys

- Reklama -

Nors briedžiai į miestus gali užklysta tiesiog migruodami, dauguma kitų gyvūnų į miestą užsuka ieškodami maisto ar prieglobsčio. „Labiausiai gyvūnus į miestus traukia „lengvas“ maistas. Kai kurie gyvūnai urbanizuotose teritorijose jaučiasi saugesni, nes čia nėra natūralių priešų. Šaltuoju sezonu laukinius gyvūnus vilioja ir ant kelių pilamas įvairių druskų mišinys. Mineralai būtini gyvūnų racione, todėl miškuose medžiotojai įrengia specialias druskų laižyklas gyvūnams. O miestuose ant kelių pilami druskų mišiniai yra pavojingi, todėl didelis jų kiekis gali sukelti gyvūnų sveikatos sutrikimų“, – apie miestuose gyvūnų randamą prieglobstį ir pavojus pasakoja mokslininkė.

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad į miestus užsukus laukiniams gyvūnams kyla pavojus ne tik jiems, bet ir mums. „Jau žinome, kiek daug eismo įvykių nutinka keliuose dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Be to, plėšrūnai gali nešioti įvairias ligas, platinti helmintus, kitus parazitus, pavojingus ne tik naminiams augintiniams, bet ir žmogui“, – įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA Miško mokslų katedros lektorė.

Išprašyti tenka tik šernus

Dr. R. Vaitkevičiūtė pastebi, kad stambūs laukiniai žvėrys miestuose dažniausiai ilgai neužsibūna, kaip patys ateina, taip ir išeina, todėl svarbu jų specialiai nebaidyti, nevaikyti, negąsdinti, nesistengti paglostyti ar kuo arčiau prieiti, nes išgąsdintas gyvūnas gindamasis gali sužeisti, įkąsti.

„Tik šernus dažnai tenka išprašyti iš miestų, nes jie čia puikiausiai randa maisto, pripranta prie žmonių. Pernai buvo bene skandalingiausias ir plačiai nuskambėjęs šernų antplūdis Tauragėje. Miesto centre gyvūnai ne tik sugadino vejas, bet ir drąsiai šeimininkavo miestiečių kiemuose. Tai sukėlė pasipiktinimą, todėl savivaldybė kartu su medžiotojais ėmėsi reguliuoti populiaciją“, – apie miestuose norinčius įsikurti, bet daug žalos galinčius sukelti gyvūnus pasakoja mokslininkė.

Dažnai miestiečiams kelia nerimą į urbanizuotas teritorijas užklydę galimai sergantys gyvūnai. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bet kokiomis aplinkybėmis gaudyti, imti gyvūnus patiems draudžiama, tačiau būtina pranešti tarnyboms jei pastebėtas gyvūnas sužeistas, sužalotas arba yra akivaizdžiai sergantis. „Pranešti būtina kai gyvūno kūno išorėje matomi sužeidimai, ligos požymiai, pavyzdžiui, nuplikęs kailis, gyvūnas išliesėjęs arba elgiasi nebūdingai rūšiai. Tokiais atvejais patariama skambinti pagalbos numeriu 112 ir specialistai pagal situaciją nukreips į atitinkamą tarnybą. Taip pat radus nugaišusį laukinį gyvūną visada reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – patarimais dalijasi VDU ŽŪA Miškų mokslų katedros lektorė.

Pataria nesijaukinti laukinių gyvūnų

Kartais netoliese pastebėjus pakartotinai užsukantį sveiką gyvūną gali kilti pagunda jį jaukintis –pašerti, palikti pašaro ir taip sudaryti prielaidas dažnesniems ir ilgesniems vizitams mieste, tačiau mokslininkė to daryti nerekomenduoja. „Laukinis gyvūnas yra laukinis. Nors ir sunku atsispirti, tačiau reikėtų suprasti, kad jo natūraliame mitybos racione nėra maisto atliekų ar to, kas neauga, negyvena gamtoje. Todėl nereikėtų jo jaukinti augintinių pašaru ar žmonių maistu. Gyvūnui gali sutrikti virškinimas, jis gali net žūti. Pripratęs prie nuolatinio „lengvo“ maisto, jis gali nebesugrįžti į savo natūralias buveines“, – apie pavojų gyvūnams keliantį žmonių norą juos jaukintis kalba dr. R. Vaitkevičiūtė.

Mokslininkė pastebi, kad net ir galimybė prieiti prie atliekų netvarkinguose konteineriuose gali paveikti ekologinę gamtos pusiausvyrą. „Nustatyta, kad vidutiniškai nuo 10 iki 50 proc. miesto plėšrūnų racione yra maisto atliekos, tačiau kai kuriais atvejais maisto atliekos sudaro daugiau nei 90 proc. Tai labai pavojinga pirmiausia dėl to, kad maitindamiesi maisto atliekomis, gyvūnai rizikuoja sunaudoti plastiką ir kitas nesuvirškinamas atliekas. Be to, maitinimasis žmogaus maisto atliekomis gali pasireikšti gyvūnų elgsenos pasikeitimu – urbanizuotoje teritorijoje gimę laukiniai gyvūnai praranda instinktą ir nebemoka natūraliai susirasti maisto, sumedžioti. Sudarius galimybę laukiniams gyvūnams naudotis maisto atliekomis, daromas poveikis kitoms rūšims per mitybinę grandinę, keičiasi ekologiniai procesai, o tai didina laukinės gyvūnijos ir žmonių tarpusavio santykį, kas nėra gerai“, – reziumuodama pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Ieva Šernienė
Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. specialistė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

spot_img
spot_img

Vairuotojai kenčia dėl duobių keliuose – artimiausi keli mėnesiai nežada nieko gero

Šią žiemą dėl didelių oro permainų vairuotojai vis dažniau skundžiasi sugadintais automobiliais, dėl ko kaltos didžiulės duobės keliuose. Duomenys rodo, kad jau praėję metai buvo rekordiniai ir duobės vairuotojams pridarė didžiulių nuostolių, kokių iki...

Kruasanų dieną – keli lengvi receptai

Sausio 30-ąją minima tarptautinė kruasano diena neaplenkia ir Lietuvos – visame pasaulyje mėgstami sviestiniai rageliai yra vieni iš dažniausiai šalies gyventojų perkamų kepinių. Vien „Mantinga“ jų kasmet iškepa daugiau nei 42 mln. vnt. –...

Įspūdingus paveikslus taškuojanti kaunietė: „Po vyro mirties tai tapo vaistu, kuris gydo“

Piešiniai, kuriami akrilinių dažų taškavimo metodu, nėra naujiena, tačiau kuomet internete tai atradusi ir susidomėjusi kaunietė Jūratė Beniuškevičienė stačia galva pasinėrė į kūrybą, ji net neįsivaizdavo, kaip tai pakeis jos gyvenimą. Pirmiausiai, tai tapo...

ORAI: Šiandien debesuota, krituliai, nedidelis sniegas, šlapdriba, lietus

Šiandien Lietuvoje debesuota. Daugelyje rajonų krituliai, vyraus nedidelis sniegas, šlapdriba, vakariniame šalies pakraštyje – lietus. Vietomis lijundra, plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki...

Horoskopai sausio 29 dienai

AVINASPasitelkęs patikimą informaciją ir fantaziją veikiausiai sugebėsite susiklosčiusią padėtį panaudoti savo interesams. Tiek jūs pats, tiek artimieji bus kiek jautresni nei paprastai. Būkite itin mandagus ir taktiškas. JAUTISReikalai klostosi jūsų nenaudai. Jei siekiate nugalėti varžovą,...

Lietuvių sukurtą kliniką aplanko milijonai žmonių iš viso pasaulio

Lietuvą garsinanti žaidimų studija „Nordcurrent“ praėjusiais metais pristatė ligoninės tematikos žaidimą „Happy Clinic“, kurį išmėgino apie 5 mln. žaidėjų visame pasaulyje. Darbą greitosios pagalbos priimamajame kiekvieną mėnesį aktyviai išbando apie milijoną žmonių. Lygiai prieš metus...

Susirgus geriate sultinį? Dietologė įvardijo, kam jo vartoti nerekomenduojama

Sultinys įprastai gaminamas vandenyje verdant kaulus, mėsą ar daržoves. Jis gali būti valgomas vienas, tačiau dažnai yra pilamas į troškinius ar padažus. Sultinys ne tik sušildo ar pamaitina, bet ir suteikia reikalingų maistinių medžiagų,...

Kokybiški, tvaresni ir pigesni kūno priežiūros produktai – misija įmanoma: Laurai Mazalienei sutaupyti padeda...

Taupymas vis dar išlieka aktualia tema, apimančia ne tik maisto, bet ir kūno priežiūros produktus, kurių kainos gali skirtis keletą kartų. Tačiau ar pigesni kūno priežiūros produktai iš tikrųjų yra prastesni? Trijų vaikų mama,...

ORAI: Artimiausią parą sustiprės aukštesnio slėgio laukas – pašals stipriau, o kritulių bus nedaug

Artimiausią parą sustiprės aukštesnio slėgio laukas – pašals stipriau, o kritulių bus nedaug. Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 1, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos. Sausio 29 d. daug kur...

Horoskopai sausio 28 dienai

AVINASSvarbus jūsų sprendimas turi patikti ir visai šeimai. Tai nėra jūsų vieno reikalas. Saugokitės užgauti kieno nors jausmus. Jei pavyks rasti visus patenkinantį kompromisą, ilgam užsitarnausite sąžiningo ir protingo žmogaus reputaciją. JAUTISNeieškokite taip karštligiškai naujų...

Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti

Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų...

Išmanūs pirkėjai: įsigyti automobilį paprasta, kaip ir užsisakyti maisto iš pristatymo platformų

Išvesti paralelę tarp maisto ir automobilio pirkimo, su pristatymo į namus paslauga – dabartiniame laike nėra nieko stebinančio. Tiek norimą patiekalą, tiek automobilį žmogus gali išsirinkti paprasčiausiai iš nuotraukos matomos telefono ar kompiuterio ekrane,...

„Iki“ primena, kaip sutaupyti: pasinaudokite aktualiais nuolaidų pasiūlymais

Nusipirkti mėgstamų produktų ir parduotuvėje išleisti kuo mažiau – kiekvieno pirkėjo siekiamybė. Pasinaudojus įvairiausiais prekybos tinklo „Iki“ nuolaidų pasiūlymais, tai padaryti – paprasta. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairių akcijų...

Energetikos sprendimų bendrovė pasiūlė užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą

Energetikos sprendimų bendrovei „Elektrum Lietuva“ šią savaitę pasiūlius galimybę vartotojams 6 mėnesiams užfiksuoti 25,91 ct/kWh elektros tiekimo kainą, šios įmonės klientų srautas išaugo 3 kartus. Vienai didžiausių Baltijos regiono įmonių grupių „Latvenergo“ priklausanti „Elektrum...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img