Turbūt ne vienas iš vaikystės prisimename karčią pelyno arbatą, kurią mama ar močiutė girdydavo, kai pasiskųsdavome pilvo skausmais. Ir tikra tiesa, pelynas (kartusis kietis) yra karčiausia pasaulyje vaistažolė, kurios kartumas nedingsta net atskiedus ją tūkstantį kartų!
Lotyniškas šio augalo pavadinimas Artemisia absinthium yra suteiktas deivės Artemidės, globojančios vaistines žoles, garbei.
Kai kuriose senovės tautose pelynas buvo laikomas kultiniu augalu, gebančiu apvalyti dvasinį ir fizinį pasaulį, atbaidyti piktąsias dvasias ir apsaugoti nuo užkeikimų. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pelyno šluotelę kabindavo virš trobos durų, juo smilkydavo patalpas, kad apsaugotų savo šeimas nuo blogos akies, įvairių burtų, ligų ir nelaimių. O štai mūsų senoliai pelyną naudojo karščiavimui, naktiniam prakaitavimui sumažinti, sergant tuberkulioze, apetitui gerinti bei apsinuodijus.
Prisipažinsime, tai mėgstamiausia mūsų šeimos vaistažolė, naudojama daugeliu gyvenimo atvejų. Ji mums tarsi talismanas, lydintis mus visose kelionėse. Žinoma, mes nesivarginame veždamiesi pelyną arbatėlių pavidale. O darome taip: prieš trejetą mėnesių pilną stiklainį, prigrūstą pelyno šakelių su žiedynais užpilame tyru alyvuogių aliejumi ar kitu nerafinuotu aliejumi ir pastatome tamsioje vietoje. Kiekvieną dieną stiklainį gerai supurtome. Po trijų savaičių nukošiame ir išpilstome į mažus tamsius buteliukus po 100 ml. Kelionei pasiruošta! Tokia aliejinė ištrauka puikiai padės sunegalavus virškinimui, užkietėjus viduriams ar apsinuodijus maistu.
Kartų skonį pelynui suteikia vaistažolėje esantis absintinas. Pelynu buvo gardinamas ir populiarus alkoholinis gėrimas absentas, užtraukęs augalui smarkiai perdėtą, išsigalvotą nešlovę. Karčiojo kiečio žaliavoje yra iki 2% eterinio aliejaus, tujono, pineno, kadineno, felandreno, chamazuleno, kartaus glikozido absintino ir anabsintino, organinių rūgščių (gintaro, salicilo, obuolių), polisacharidų, vitaminų C, B6, K, karotino, tanidų, mineralinių druskų (kalio, kalcio), flavonoidų, o jo šaknyse kaupiasi inulinas.
Nors ši vaistažolė ypatinga savo savybėmis, tačiau pelynas nėra tinkamas naudoti, jei esate alergiški kiečiams, o taip pat nėštumo, žindymo metu. Jį taip pat atsargiai turėtų naudoti turintys refliuksą. O didelėmis pelyno dozėmis galima ir apsinuodyti. Todėl vartokite pelyną atsakingai, saikingai ir su meile.
Kartus pelyno skonis stimuliuoja organizmo gyvybines jėgas, suteikia puikų tonusą, valo organizmą, gerina virškinimą, gydo tulžies susirgimus, gerina apetitą, naudojamas kirminams varyti, vidurių pūtimui palengvinti.
Jei turite namuose kačiukų ar šuniukų būtinai vartokite pelyną patys ir kartą savaitėje sumaitinkite savo gyvūnams. Jūsų pasirinkimas – kas tai bus: mišiniai su pelynu, aliejinė pelyno ištrauka, pelynas miltukų pavidale ar kita Jums tinkama forma. Jei patys gerai žinote pelyno poveikį, tai puikiai suprasite, kad Jūsų mylimi augintiniai bus Jums tik dėkingi. Beje, pelyno arbata galima išpurkšti naminių gyvūnėlių kailiukus. Taip natūralia priemone išnaikinsime parazitus, kankinusius jūsų augintinius.
Dar viena, turbūt daugeliui naujovė – ekologiško daržo ir sodo mylėtojai pelyno nuoviru purškia augalus nuo kenkėjų. O patį pelyną sodina tiesiog tarp augalų, nes jo šaknys išskiria medžiagas, kurios slopina piktžolių augimą.
Daugiau apie žolines priemones su pelynu ir kitus natūralius organizmo valymo būdus: https://www.zaliojidezute.lt/
Parengė Violeta Varnienė
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/