-1.9 C
Mažeikiai
2022 / 11 / 26

Didžiausios visų laikų pandemijos: kas padėjo jas įveikti?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Saulius Čaplinskas. Nuotrauka D .Umbraso.

Viduramžiais blogos higienos ir sanitarijos sąlygos, karai ir badas buvo įvairių ligų plitimo priežastis. Tuomet kovai su infekcinėmis ligomis nebuvo nei vakcinų, nei vaistų, tad pagalba sergančiam asmeniui buvo tik slauga. Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria didžiausias visų laikų pandemijas, palikusių ryškų pėdsaką žmonijos istorijoje ir atskleidžia, kurių ligų galėjome išvengti.

- Reklama -

Kalbėdamas apie didžiausius visų laikų ligų protrūkius, prof. S. Čaplinskas, pirmiausia išskiria raupų – ūmios, itin užkrečiamos, dažnai mirtimi pasibaigiančios virusinės ligos – epidemiją. Pasak jo, ji buvo viena baisiausių žmonijos istorijoje.

 

„XX a. nuo raupų mirė 300–500 mln. žmonių. Ypač retai išgyvendavo užsikrėtę vaikai. 1967 m. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tais metais nuo šios ligos mirė 2 mln. žmonių. Dar po dešimtmečio buvo paskelbta, jog raupai išnaikinti“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1980 m. natūraliai kilusių raupų atvejų nebuvo. Profesoriaus teigimu, kovojant su raupais svarbiausi buvo du etapai.

„Pirmasis etapas, lėmęs raupų išnaikinimą – skiepų išradimas XVIII a. pabaigoje. Antrasis – XX a. antroje pusėje pasaulyje įgyvendinta masinė raupų išnaikinimo programa. Šie veiksmai padėjo pasiekti tai, kad šiemet minime raupų išnaikinimo 40-metį – tai buvo pirmoji pasaulyje liga, nugalėta skiepais“, – pasakoja prof. S. Čaplinskas.

Gripo virusas: tada ir šiandien

- Reklama -

Nuo XX a. pradžios žmonija susidūrė su 4 gripo pandemijomis. Pirmasis buvo ispaniškasis gripas, nusinešęs daugiau kaip 20 mln. žmonių gyvybių, vėliau – Azijos gripas, nuo kurio mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių, Honkongo gripas, pareikalavęs daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybių ir naujasis A gripas, nuo kurio mirė iki 400 tūkst. žmonių.

Pastarojo gripo pandemiją PSO paskelbė 2009 m. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo pastebėtas staigus sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pakilimas, kai sergamumas 2–3 kartus viršijo įprastą daugiametį sergamumo lygį.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje pandemijos sezono metu nuo A H1N1 gripo atmainos mirė 23 žmonės. Kovojant su šiuo gripu buvo sukurta pandeminė gripo vakcina, kuri tapo veiksmingiausia profilaktikos priemone.

Dabar dėl gripo viruso savybės mutuoti kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas. Prof. S. Čaplinsko teigimu, kasmet sunku prognozuoti, kokia gripo viruso mutacija cirkuliuos tą sezoną, koks bus sergamumo lygis, kiek asmenų reikės paguldyti į ligoninę ar kiek bus mirties atvejų.

„Gripo epidemijos Lietuvoje skelbiamos kiekvienais metais siekiant pristabdyti viruso plitimą ir sumažinti jo žalą visuomenės sveikatai: sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį ar nedarbingumą. Gripo epidemiją nusprendžia skelbti kiekviena savivaldybė individualiai“, – sako prof. S. Čiaplinskas.

Epidemijos, kurių galėjome išvengti

Prof. S. Čaplinskas prisimena ir pastarųjų dešimtmečių įvairių ligų epidemijas, kurios palietė Lietuvos gyventojus. Tiesa, kai kurių buvo galima išvengti, kadangi jų protrūkį lėmė sumažėjusios skiepijimo apimtys.

Pavyzdžiui, nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų difterija nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tačiau 1990 m. kilo difterijos epidemija Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

„Šis protrūkis kilo dėl padidėjusio populiacijos imlumo difterijai, kurį nulėmė mažos vaikų skiepijimo apimtys, nevykdoma suaugusiųjų revakcinacija ir pablogėjusios socialinės sąlygos. Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse epidemijos laikotarpiu buvo registruota daugiau nei 157 tūkst. difterijos atvejų ir 5 tūkst. mirčių, tačiau vykdant intensyvias skiepijimo kampanijas epidemija buvo suvaldyta“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Jis primena ir pernai Lietuvoje registruotą tymų protrūkį, didžiausią per pastarąjį dešimtmetį, kuomet susirgo 834 asmenys. Šią situaciją taip pat lėmė nepakankamos ir vis mažėjančios skiepijimo apimtys.

„Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė buvo nežinoma, o didelė dalis vaikų – neskiepyti. Siekiant suvaldyti tymų protrūkį buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau pagrindinė iš jų – nacionaliniu lygiu inicijuotos socialinės imunoprofilaktikos kampanijos“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Sveiko senėjimo rekomendacijos

Vakcinos. Nuotrauka iš Pexels.com

Vakcinacija yra ne tik vienas iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų. Kasmet skiepai padeda apsaugoti 2,7 mln. žmonių nuo tymų, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. žmonių nuo kokliušo. Taip pat Europoje skiepijant nuo sezoninio gripo kasmet apsaugoma apie 2 mln. asmenų.

„Skiepais šiandien galime apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis. Plačios vakcinacijos apimtys leidžia sudaryti kolektyvinę apsaugą – paskiepijus pakankamą visuomenės dalį galima suvaldyti tam tikras ligas ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai taip pat turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros lėšų taupymui, gydymui ir net visos šalies ekonomikai. Sistemingas visuomenės vakcinavimas leidžia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir saugoti kiekvieno žmogaus sveikatą bei gyvybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasak prof. S. Čaplinsko, visuomenė turėtų skirti didesnį dėmesį visiems skiepams, kadangi šiandien vakcinomis galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas.

„Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, PSDF lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Visos ligos į skiepijimų kalendorių įtrauktos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į jų pavojingumą ir ilgametę patirtį bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

Dėl matomų demografinių pokyčių visuomenėje, pailgėjusios žmonių gyvenimo trukmės ir medicinos mokslų pasiekimų, įvairių rizikos grupių suaugusių skiepijimas turėtų būti reikšmingesnis, siekiant juos apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Sveikas senėjimas – tai visą gyvenimą trunkanti prevencinių priemonių praktika, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir vakcinacija.

„Žmogui senstant tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas tam tikroms ligoms silpnėja. Suaugusių asmenų vakcinacija – neatsiejamas sveiko senėjimo komponentas. Dažniausios vakcinomis valdomos infekcijos suaugusiems yra gripas, pneumokokinė infekcija, juosiančioji pūslelinė, kokliušas, hepatitas B ir erkinis encefalitas“, – primena prof. S. Čaplinskas.

spot_img
spot_img

Kalėdinės dirbtuvės namuose: kaip pasigaminti advento kalendorių?

Iki Kalėdų likus lygiai mėnesiui – skubame joms ruoštis. Juolab kad po kelių dienų prasidės svarbiausias pasiruošimo šventėms etapas – adventas. O kad būtų lengviau skaičiuoti iki Kalėdų likusias dienas, galima pasigaminti advento kalendorių,...

Horoskopas lapkričio 26 dieną

AVINASJūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Praleiskite savaitgalį smagiai ir nepamirškite senų draugų. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. JAUTISNedidelis flirtas gali labai paįvairinti jūsų savaitgalį. Tik būkite toks pat draugiškas ir...

Aplinkosaugos olimpiadoje sužibėjusi aštuntokė: „Mylėkime vietą, kurioje gyvename“

Su šūkiu „Energija be ribų!“ organizuotoje Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje 7 ir 8 klasių mokiniams pasižymėjusi aštuntokė Miglė Marija Gamezo kviečia Lietuvos gyventojus mylėti vietą, kurioje gyvename. Ji taip pat linki visiems rūpintis šalies gamta...

Interjero dizaineriu tapkite pats: patarimai, kaip įsirengti skoningą būstą

Interjero dizaineriai bet kokios būklės būstą geba paversti skoningu ir jaukiu, tačiau ne visiems tokia paslauga yra įkandama. Architektė, interjero dizaino studijos „Lapukas ir pieštukas“ bendraįkūrėja Martyna Kazlauskienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį,...

Lukas Gricius sveikata rizikuoti nenori: prevencija nuo ŽPV gali sumažinti vėžio riziką

Visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) kelia grėsmę tik moterims, kadangi ši virusinė infekcija yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis. Tačiau besimptomis ŽPV nediskriminuoja asmenų pagal lytį ir...

Vyndarystės pradininkai Lietuvoje: lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio

Manoma, kad jau nuo 14 amžiaus Lietuvoje kalavijuočiai augino vynuoges. Šiandien šia tradicija susidomi vis daugiau entuziastų. Vieni pirmųjų – Šakių rajone esančiame Zyplių dvare, šeimos amatą tęsianti ir vynuogyną puoselėjanti Ramaškevičių šeima. Čia...

Lempučių spindesys ir tamsa: kas slypi po stiklu ar plastiku?

Taupome elektrą, bet pajusti švenčių laukimo nuotaiką vis tiek norisi. Ir medikai pataria: jei nenorime pulti į depresiją, reikia daugiau šviesos. Kaip suderinti taupumą ir šviesos poreikį? Elektronikos atliekų tvarkymo organizavimu besirūpinantys specialistai primena,...

Seimui priėmus sprendimą dėl plonų plastikinių maišelių apmokestinimo, „Iki“ įvardijo siūlomas jų alternatyvas ir...

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, pirkėjai per metus vidutiniškai sunaudoja apie 121 mln. lengvų plastikinių maišelių arba maždaug 330 tūkst. kasdien. Seimui priėmus sprendimą nuo kitų metų liepos apmokestinti plonuosius plastikinius maišelius, prekybos tinklas „Iki“...

Derinkite net su obuoliais: netradiciniai būdai, kaip į bulvių košę įnešti naujų spalvų

Bulvių košė – vienas mėgstamiausių garnyrų visame pasaulyje, todėl nenuostabu, kad ji dažnai puikuojasi tiek ant kasdienio, tiek šventinio stalo. Visgi, net ir ruošiant bene vieną tradiciškiausių garnyrų reikėtų žinoti kelis pagaminimo triukus. Nepagailėti...

Net ir trumpalaikio skausmo krūtinėje negalima ignoruoti

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos...

Horoskopai lapkričio 25 dienai

AVINASGyvenate lyg voverė rate. Gal ir norėtumėte išlipti iš šio pašėlusiai lekiančio traukinio ir į viską ramiai pažvelgti iš šono, bet aukštesnės jėgos turi kitų planų. Atpildas jums bus greičiau garbė nei pinigai. JAUTISJūs visas...

Legendinė daina atgimė naujai: Remis Retro ir YVA pristato singlą – „Panelė Verta Milijono“

Remis Retro ir grupė YVA pristato netikėtą bendrą kūrinį – atnaujintą, legendinės dainos – „Panelė Verta Milijono“ versiją. Šį, jaunatvišką skambėsį įgavusį singlą, atlikėjai išleidžia drauge su didžiausia muzikos leidybos kompanija - „Universal Music...

2023 m. biudžetas Lietuvos ekonomikai ir inovacijoms – trečdaliu didesnis

Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame daugiau dėmesio skiriama verslui, ekonomikai skatinti, energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti ir investicijoms Lietuvos ateičiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžetas kitais metais sieks 584,3 mln. eurų –...

Depresija gali susirgti bet kuris, o rūkymas ir nesaikingas valgymas signalizuoja apie savigydą

Lapkritis laikomas niūriausiu metų mėnesiu. Kai orai atvėsta, o tamsa užklumpa, atrodytų, dar nė neišaušus, dažną pradeda kankinti bloga nuotaika, kuri kartais be reikalo pavadinama depresija. Sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė įspėja, kad...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img