Tuo metu, kai parduotuvių lentynose pasirodė pirmieji varškės sūreliai, basas lakstei po kiemą ir taškeisi po balas… Kai grynas oras buvo nuolatinis palydovas, o vakaras užklupdavo maloniu nuovargiu po kasdienių dienos stebuklų… Kai ryte pažadindavo mamos kepti blynai arba dar geriau – ant stalo rasdavai varškės sūrelį, įvyniotą į raudonai rudą sviestinį popierėlį. Daug kas pasikeitė, bet visų pamėgtas skonis išliko tas pats.
Brandus studentas
Šiais metais „Uriga“ sūreliui sukako 24 metai. Jei kalbėtume apie žmogų, tikriausiai tai būtų neseniai studijas baigęs jaunuolis, tačiau sūreliui – tai brandos ir daug puikių prisiminimų metai. “Uriga” sūrelių gerbėjas Saulius su nostalgija savo atsiliepime rašo: „Man trisdešimt šešeri ir vis dar pamenu tuos laikus, kai močiutė šių sūrelių atnešdavo man ir broliui pusryčiams! Nuostabūs laikai ir dar nuostabesni prisiminimai!” Kaip vaikystės dienomis, taip ir dabar – sūrelis dėvi klasikinį raudonai rudą švarkelį, vilioja traškia kakavine plutele bei nepakartojamu saldžios vanilės aromatu. Autentiška receptūra užtikrina nepakitusį skonį, o prisiminimai iškart nukelia į vaikystę.
Lietuviškos tradicijos
Vaikystės nostalgija