Europos Komisija (EK) patvirtino papildytą 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų programą Lietuvai, kurioje iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir nacionalinių lėšų numatomos 309,1 mln. eurų investicijos Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams, susiduriantiems su didžiausiomis perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos rizikomis. Šios investicijos bus skirtos ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimui, bet ir regionų ekonomikos diversifikavimui, investuotojų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui.
„Papildėme ES investicijų programą nauju prioritetu, kuriuo siekiame įgyvendinti ambicingus nacionalinius ir ES lygmens klimato neutralumo tikslus. Taršiausius Lietuvos regionus pasieksiančios ES investicijos padės spręsti klimato kaitos iššūkius ir tuo pačiu užtikrins tvarų regionų ekonomikos augimą ir konkurencingumą“, – pažymėjo finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Kauno, Šiaulių ir Telšių regionai, o ypač Jonavos, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybės susidurs su didesniais žaliosios transformacijos poreikiais, nes jų ekonomikos ilgainiui tapo priklausomos nuo daugiausiai ŠESD generuojančių trąšų ir cemento gamybos bei naftos perdirbimo įmonių (AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Orlen Lietuva“) veiklos. Šios įmonės 2021 m. Lietuvoje sugeneravo apie 85% visų ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ES ATLPS) dalyvaujančių pramonės sektorių ŠESD išmetimų.
Anot viceministrės, taršiausios Lietuvos pramonės įmonės aiškiai deklaruoja savo ketinimus prisitaikyti prie neutralios klimatui ekonomikos. Tačiau finansinė pagalba tiek regionams, tiek pačioms įmonėms persitvarkyti yra būtina, jog žalioji pertvarka vyktų sparčiau ir būtų užtikrinama aplinkos, socialinė ir ekonominė gerovė labiausiai pažeidžiamose teritorijose.
Pagrindinis TPF tikslas – mažinti ŠESD išmetimus ir išsaugoti darbo vietas, todėl 144,3 mln. eurų bus skirta daliniam taršiausios Lietuvos pramonės įmonės AB „Achema“ (generuoja apie 41 % visų Lietuvos ES ATLPS sektoriaus ŠESD išmetimų) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų vystymo I-ojo etapo finansavimui. Už 49,4 mln. eurų bus paskelbta kvietimų Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų pramonės įmonių alternatyvaus kuro diegimo projektams, o 600 tūkst. eurų bus skirta galimybių studijai, kuri išnagrinės anglies sugavimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo plėtros galimybes Lietuvos pramonės įmonėse.
Siekiant pagerinti Mažeikių, Jonavos ir Akmenės rajonų savivaldybių investicinį patrauklumą, konkurencingumą ir ekonomikos diversifikaciją – 36 mln. eurų bus nukreipti į pramoninių teritorijų vystymą šiose savivaldybėse, o 78,8 mln. eurų į užsienio ir vietos investuotojų pritraukimą ir vietos darbuotojų perkvalifikavimą, atsižvelgiant į darbo rinkos ir tvarių darbo vietų kūrimo poreikius.
Šios investicijos įgalins ne mažiau kaip 185 pramonės įmones įgyvendinti žalinimo projektus ir leis Lietuvos ŠESD išmetimus visame Europos Sąjungos ATLPS sektoriuje sumažinti daugiau nei 3 proc. Taip pat bent 2,9 tūkst. darbuotojų įgis tvaraus darbo kvalifikacijas, bus sukurta daugiau kaip 640 naujų darbo vietų ir atsiras 107,4 ha naujų teritorijų pramoninei veiklai vystyti.
ES ir nacionalinėmis investicijomis bus subalansuotai skatinamas ne tik taršių pramonės procesų ir žaliavų keitimas pagrindinėse šalies pramonės įmonėse, bet ir stiprinamas regionų ir juose esančių savivaldybių atsparumas, kuriant tvarias darbo vietas bei investuojant į žmogiškąjį kapitalą, jog ilguoju laikotarpiu mažėtų regionų priklausomybė nuo tam tikrų įmonių veiklos.
Su Teisingos pertvarkos fondo prioritetu susipažinti galima aktualioje 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos versijoje.
Papildoma informacija
Klimato kaitos ir aplinkosaugos uždaviniai – vienas svarbiausių ES prioritetų, o pagrindinis Žaliojo kurso tikslas yra pasiekti, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų klimatui neutralia ir ŠESD išmetimas būtų lygus nuliui.
Živilė Brazauskaitė
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
LR Finansų ministerija