1.2 C
Mažeikiai
2025 / 01 / 22

Sutaupyti elektros išlaidoms įmanoma iki 70 proc.

Ar jau skaitėte?

Ieškantiems naujo būsto papildomas galvos skausmas – kylančios elektros kainos. Nors pasirinkimo trūkumo nėra, specialistų teigimu, gyventojų pagrindiniais kriterijais buvusią infrastruktūrą ir kainą, papildė dar vienas „saugiklis“, – kaip būsimasis būstas aprūpinamas elektra ir kokios išlaidos gresia? Tai ypač aktualu investuojantiems į NT turtą pajūryje, mat šaltuoju sezonu išlaidos gali būti itin skaudžios.

- Reklama -

Tradiciniai sprendimai liks, bet siekiant efektyvumo pokyčiai neišvengiami

Investicijos į NT visuomet buvo aktualios, gyventojai ieško būsto ne tik sau, bet ir nuomininkams, tačiau situaciją keičia gresiančios papildomos išlaidos. Elektros ir kitų energijos rūšių kainų didėjimo neišvengsime, jos kyla visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis. Tad efektyvūs sprendimai greitu metu taps ne išimti, o neišvengiama būtinybe, jei norime gyventi efektyviau ir sutaupyti.

„Elektros kainos kyla ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje, nes jos poreikiai didėja, o gamybos pajėgumai auga lėtai. Galima teigti, kad mušami visų laikų rekordai, esame tik mažas sraigtelis didelėje sistemoje, bet apie elektros energijos taupymą ir gamybą saviems poreikiams reikėtų galvoti kiekvienam gyventojui“, – sako Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjas Rokas Valančius.

Pašnekovo nuomone, planuojant įsigyti būstą, naudinga įvertinti, ar ateityje ant pastato stogo bus galima įsirengti saulės elektrinę, o galbūt ji jau numatyta projekte. Statant namą, dar projektavimo stadijoje reikia pagalvoti, kur saulės elektrinė galėtų būti montuojama, kad teiktų didžiausią naudą. Tam geriausiai tinka pietinis namo stogo šlaitas arba sutapdintas stogas. Tikrai nėra sudėtinga dar projektavimo stadijoje numatyti saulės modulių ir inverterio montavimo vietą, įvertinti potencialą saulės elektrinės naudingumą. R. Valančius pabrėžia, kad saulės energijos Lietuvoje turime pakankamai, kad elektrinės veiktų efektyviai ir turėtų patrauklų atsiperkamumo laiką. Brangstant elektros energijai atpirkimo laikas dar labiau sutrumpės.

Sutaupyti elektros išlaidoms įmanoma iki 70 proc.

Gruodžio 7 d. valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 1000 eur/MWh. Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 Eur/MWh. „Šiais metais elektra brango labiau dėl kelių priežasčių: praėjusiais pandemijos pristabdytas gamybos, prekybos ir vartojimo atsigavimas, lėmęs išaugusį elektros poreikį, kylančios žaliavų kainos, didėjantys taršos mokesčiai, gamtinės sąlygos“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Elektros energijos kainą veikia daug faktorių. Kai kurių, pavyzdžiui, gamtinių sąlygų ar pandemijos, net neįmanoma prognozuoti. Dėl padidėjusios elektros energijos paklausos po pandemijos atsigaunančioje pramonėje šiemet elektra brango ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Be to, gamtines dujas ar anglį naudojančioms elektrinėms pakilo taršos mokesčiai, o tai atsispindėjo ir galutinėse sąskaitose vartotojams. Kainoms įtaką darė ir Šiaurės Europoje vykdyti atominių elektrinių priežiūros ir atnaujinimo darbai.

- Reklama -

Saulės energija gali būti tvaria alternatyva. Realūs vartotojų duomenys rodo, kad šis elektros šaltinis gali sumažinti sąskaitas iki 70 proc. Saulės šviesos privalumus atranda vis daugiau Lietuvos gyventojų – šiuo metu individualios saulės jėgainės gamina elektros energiją apie 14 tūkst. šalies vartotojų, o per pastaruosius metus šis skaičius išaugo trigubai.

Pastebima tendencija, kad NT projektai taip pat vis dažniau diegia inovatyvius sprendimus. Tai reiškia, orientuojasi į pridėtinę vertę gyventojams. Tai ypač aktualu investuojant į NT turtą, jį nuomojant arba turint nuosavą būstą prie jūros. Tokią praktiką pirmieji Šventojoje pradėjo taikyti „Naujojo pajūrio“ projekto autoriai. „Rinkos poreikiai keičiasi ir turime į tai reaguoti, prisitaikyti. Inovacijos yra neišvengiamos. Žmonės ieško ne tik patogumų, gražios aplinkos, bet ir ekonominių, efektyvių sprendimų. Kiekvienas projekto kotedžas arba namas ant stogo turi individualią saulės elektrinę, kuri aprūpina gyventojus tvaria elektros energija, tačiau išskirtiniai, inovatyvūs sprendimai nereiškia itin aukštų būsto prie jūros kainų. Klientai vertina ir galimybę pagamintą elektros energiją įtraukti į savo pirmą būstą, kuris gali būti bet kuriame Lietuvos taške“ – komentavo „Naujojo pajūrio“ pardavimus ir marketingą valdančios įmonės „RSM“ vadovė Olga Lapinskė. Įdomus faktas, kad net ir apniukusią dieną pagaminama apie 30 proc. saulės energijos. Skaičiuojama, kad saulės jėgainė ant stogo elektros energijos išlaidas „Naujojo pajūrio“ gyventojams sumažins net 70 proc. arba iki 1100 eurų per metus.

TOP naujienos

Juodkrantėje per dieną kilo 4 miško gaisrai – miškininkai įtarią padegimą

Birželio 15 dieną Juodkrantės girininkijoje, netoli Smiltynės, kilo net 4 miško gaisrai – preliminariais duomenimis, visais atvejais įtariamas padegimas. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai prašo...

Spanguolių sezonas prasidėjo: šiųmetinio derliaus ypatumai ir uogautojo patarimai

Spanguolių derlius jau prasidėjo. Patyrę uogautojai sako, kad šįmet pirmosios spanguolės pasirodė vėliau nei įprasta, tačiau šių uogų derliaus laukiama gausaus ir kokybiško. Vaida...

Orai: sktyvus Atlanto ciklonas atneš dar šiltesnį orą ir nemažai kritulių.

Gruodžio 22-os dieną daug kur krituliai. Vėjas pietų, pietryčių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra 0–5 laipsniai šilumos. Gruodžio 23-os naktį daug kur...

Sausio 10-os dieną vietomis truputį pasnigs

Artimiausiomis dienomis snigs mažai, pašals stipriau. Sausio 9-os dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Kai kur plikledis. Vėjas pietų, pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio...

Iki PVM lengvatos panaikinimo smulkioms siuntoms iš trečių šalių liko mėnuo. Ką svarbu žinoti?

Nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės – nuo šios datos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės...

Prekių klastojimo mastai auga: kokias galimybes apsiginti turi prekių ženklų savininkai?

Prekių klastojimo mastai kasmet auga įspūdingais tempais. Lietuvos Respublikos muitinės departamento duomenimis, praėjusiais metais muitinės pareigūnai sulaikė 133,5 mln. vienetų prekių – tai 40 proc. daugiau, palyginti su 2020 m., kai buvo sulaikyta 79,4...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS