10.1 C
Mažeikiai
2022 / 10 / 02

Šiandien Verbų sekmadienis

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas. Evangelijoje rašoma, kad iš didžios pagarbos Mesijui žydų minios klojo jam po kojomis palmių šakas iš šaukė: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!” Dar mūsų amžiaus pradžioje Rytų Aukštaitijos bažnyčiose buvo paprotys tą dieną, einant procesijai aplink bažnyčią, po Švenčiausiąjį sakramentą nešančio kunigo kojomis kloti žilvičio šakeles.

Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai.

Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas”, „virbalas”, turėjęs į lietuvių kalbą patekti iš slavų kalbų XII – XIV a. dar prieš krikščionybę. Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais”, o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.


Geras laisvalaikis – Geras SUDOKU


Pietryčių Lietuvoje buvo mėgstama ant medinio kotelio surišti įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštę. Šiaulių apylinkėse karpytomis popierinėmis gėlytėmis papuošdavo kadagio šakutę. Pačios puošniausios verbos seniau buvo paplitusios maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių – jos dabar plačiai žinomos Vilniaus verbų vardu. Tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairaus rašto, susidedančio iš savitai derinamų įvairiaspalvių džiovintų augalų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokštu, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio. Tradicinės Vilniaus verbos buvo trejopos: apvaliosios, vienpusės plokščiosios arba tik sausų gėlių žiedų puokštelės. Dabar jos dažniausiai išplatinamos į šonus, pripinant tarsi medžio šakas, daromos dažnai iki metro ir daugiau aukščio. Tradicinės Vilniaus verbos daugiausiai buvo pinamos derinant ryškių spalvų žiedelius, įvijiniu raštu, primenančiu virvės įvijumą, o dabartinės – dažniau pilkos ar pastelinės spalvos, jų raštas komponuojamas paprasčiau. Šiuo metu, kai Vilniaus verbų daroma labai daug, jos prarado buvusį tradiciškumą, kompozicijos subtilumą bei liaudiškumą, tačiau labiau atspindi gamintojo fantaziją.

Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę”: „jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą”. Moterys savo verbelę dar susirišdavo raudonu vilnoniu siūlu. Tikėjo, jog tuo siūlu per rugiapjūtę apsirišus juosmenį, pusiaujo neįskausią.

Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – tai plakimas verba. Suvalkijoje, kur valstiečiai iš anksto nusipirkdavo kadagių iš po kaimus juos vežiojusių „girininkų” – miško gyventojų ir laikydavo iki Verbinių po sniegu, vaikai jau išvakarėse išsitraukę kadagio šaką, bemaž naktį nemiegoję, stengėsi kuo anksčiausiai dar miegančius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti”. Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?” Tai tarsi užkeikimo formulė. Ja pabrėžiama, jog žmogus yra tik kažkieno valios vykdytojas, tik kosminės galios įnagis. Toji galia – tai amžinai žaliame kadagyje įsikūnijusi gyvybė, kuri žmogų turi pavasarį pažadinti naujai ūkio veiklai, įtraukti jį į amžiną gamtos mirties ir gimimo vyksmą.

Verbijimo tradicija atėjusi iš tolimos baltiškosios mūsų praeities, kai žmogaus ryšys su gamta buvo itin glaudus. Galima spėti, kad senovėje atgajos jėgą teikiančia žalia kadagio šakele būdavo verbijama ne vien Verbų šventės dieną, o ilgesnį pavasario atbudimo laikotarpį. Tai rodytų žemaičių paprotys panašiai verbele plakti vienas kitą ne per Verbas, o Velykų antrąją dieną.


Velykų padiekalai – Šeimininkės.info »


Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Lietuviai turėjo daug pašventintos verbos naudojimo papročių: užėjus audrai su perkūnija ją degindavo krosnyje ar bent pasmilkydavo, kad šventi dūmai nuvytų debesį. Sėdami javus, verbos sutrintų spyglių įmaišydavo į pirmosios sėtuvės grūdus. Verbos šakutę įkišdavo į dirvą, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių. Sukirsdavo šakele vaikams, kad jie greičiau augtų. Parūkydavo skaudamą dantį ar ausį, kad skausmas liautųsi. Aprūkydavo verbelės dūmais dedamus po višta perėti kiaušinius ir ją pačią. Dėdavo kopinėjamų bičių dūlin, kad bitės būtų sveikos. Verbele paliesdavo ar pasmilkydavo pavasarį pirmąkart į ganyklą išvaromus gyvulius, kad per vasarą sveiki išsiganytų. Įbedę abipus upelio po šakutę manė, kad upelio vanduo nuo to bus sveikesnis, švaresnis. Visa tai rodo gilų žmonių tikėjimą žalios šakelės sakralumu.

Gyva šios šventės tradicija ir mūsų dienomis: visų rankose amžinos gyvybės simbolis – žaliasis kadagys ar puošnioji vilnietiška verba. Pavasariškai pražysta miestų gatvės, žmonių veidai nušvinta lyg kokia nežemiška paslaptimi. Skambant sekmadienio varpams, verbų miškas liūliuoja per pamaldas bažnyčiose.

Tradicija yra virtę verbų turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose. Akys raibsta nuo grožio, formų ir spalvinių derinių įvairumo.

Šiųdienis verbų, ypač meniškųjų kompozicijų, panaudojimas gyvenime – tai akivaizdus pavyzdys to, kaip tautos senosios tradicijos transformuojasi, įgyja naujų prasmių, išreiškiančių dabarties žmonių dvasinius poreikius.

spot_img
spot_img

Sekmadienio dieną pravers skėčiai

Sekmadienio dieną pravers skėčiai, nes per šalį praslinks atmosferos frontas su lietumi. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur palis, vyraus trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas pietinių krypčių, 5–10 m/s, vakariniame šalies pakraštyje iki 13...

Horoskopas spalio 2 dienai

AVINASŠiandien galite jausti stiprų poreikį kuo daugiau būti namuose. Puiku, jei iš tiesų galėsite sau tai leisti. Namai nuo to tik išloštų. Juk nesėdėtumėte rankų sudėję, ar ne? JAUTISPats laikas daug ką išsiaiškinti ir sudėti...

Slidinėjimo entuziastai pradeda planuoti žiemos atostogas

Likus keliems mėnesiams iki oficialaus žiemos starto, daugelis slidinėjimo entuziastų jau dairosi į kalnus. Slidinėjimas – pagrindinė šaltųjų metų mėnesių atostogų veikla, tapusi ne tik šeimų, bet ir draugų ar kolegų, nusprendusių pasimėgauti sniegu...

Lietuvos zoologijos sodo renovacijos užkulisiai per padidinamąjį stiklą

Vis daugiau uždangos atitraukiama nuo Lietuvos zoologijos sodo renovacijos. Rudenį pasitinkame su dar didesniu nuveiktų renovacijos darbų bagažu. Kas prieš kelis metus atrodė tik pažadai, šiandien — įgyvendintina projekto dalis. Šiandien praversime Lietuvos zoologijos...

Depresija Lietuvoje ‒ sergančiųjų kasmet daugėja ir ateityje daugės

Kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės. Spalio 1 d. Europoje minima depresijos diena – apie šios ligos gydymą, ryšį su pandemija ir karu...

Savaitgaliui – egzotiškosios anonos: ruoškite salsą, veganiškus kepsnelius, krembriulė

Šviežių anonų derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas. Anonos išsiskiria savo saldumu ir tropiniams vaisiams būdingu saldžiai gaiviu skoniu. Šį vaisių skanauti galima ne tik vieną. Jis puikiai dera ruošiant įvairius patiekalus – nuo salsų...

Brangstanti elektra 64 proc. Lietuvos gyventojų privertė keisti jos vartojimo įpročius

Išaugusios elektros kainos paskatino Lietuvos gyventojus mažinti elektros vartojimą – jau pradėję taupyti elektrą teigia 6 iš 10-ties žmonių (64 proc.), rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų ir verslų taupymas jau atsispindi ir...

Paneigti mitai apie antrą pensijų pakopą: toks investavimas nebemažina „valstybinės“ pensijos

Antroje pakopoje pensiją kaupiantys ar besiruošiantys tai daryti žmonės neretai yra klaidinami mitų, galinčių nulemti nepagrįstai neigiamą nusistatymą prieš šį kaupimo būdą. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė apžvelgia labiausiai paplitusius klaidingus įsitikinimus ir...

Šiandien daug kur palis. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos

Šiandien daug kur, daugiausia Rytų Lietuvoje, palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16, rytiniuose rajonuose kai kur 8–10 laipsnių šilumos. APIE PINIGUS SU VAIKAIS. Paprasti patarimai tėvams, kaip paruošti vaiką ateities pasauliui Spalio 2-os...

Horoskopai spalio 1 dienai

AVINASNeplanuotas brangus pirkinys gali pasirodyti labai vykęs sprendimas, bet verčiau nepasiduokite pagundai. Nesileiskite įkalbamas, galvokite savo galva. Kur jūsų pinigai, ten turi būti ir jūsų sprendimas. Kartais atsisakymas kuo nors dalytis visai priimtinas ir...

Tarptautinę mokytojų dieną bus iškilmingai apdovanoti Metų mokytojai

Spalio 5-ąją, Tarptautinės mokytojų dienos proga, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės premija ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija. Motyvuojanti audioknyga „Tavo sėkmės medžioklė“ yra skirta Žmonėms, kurie savo darbe,...

Šiandien aukščiausia temperatūra 12–16 laipsnių šilumos, vyraus nedidelis lietus

Šiandien vietomis, didesnė tikimybė vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Rytą vietomis rūkas. Aukščiausia temperatūra 12–16 laipsnių šilumos. KAIP ATSIKRATYTI NERIMO IR PRADĖTI GYVENTI. Laiko patikrinti būdai įveikti nerimą Spalio 1 d. vietomis,...

Horoskopai rugsėjo 30 dienai

AVINASKai visos priemonės jau išbandytos ir nepadėjo, gali išgelbėti paprasčiausias užsispyrimas. Kiek galite laikykitės laiko ir praktikos patikrintų veiklos metodų. Šiandien netinkamas metas eksperimentuoti. Motyvuojanti audioknyga „Tavo sėkmės medžioklė“ yra skirta Žmonėms, kurie savo darbe,...

Širdies ritmo sutrikimų galima ir nepajausti: kaip diagnozuojama gyvybei pavojinga sveikatos būklė?

Sutrikusio širdies ritmo – aritmijos – simptomus atpažįsta ne kiekvienas, kuris su tuo susiduria, todėl tik nedaugelis pacientų laiku kreipiasi į gydytojus ir pradeda gydymą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Kanaukė...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img