Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis virškinamojo trakto problemomis, kurias dažnu atveju siejame su netinkamai pasirinktais ar tiesiog netinkamu metu suvartotais maisto produktais. Tačiau net iš pirmo žvilgsnio menki virškinamojo trakto sutrikimai gali signalizuoti vieną iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto susirgimų – dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Kas tai per liga ir kaip efektyviai ją kontroliuoti pasakoja „InMedica“ klinikos gastroenterologė, gydytoja dietologė, sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė doc. Aida Žvirblienė.
Dažniau pasireiškia moterims
DŽS yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto susirgimų – 25–50% konsultacijų pas gastroenterologą sudaro pacientai, sergantys būtent DŽS.
„DŽS pasireiškia pilvo skausmu ar diskomfortu, lydimo tuštinimosi pokyčių. Net 86% pacientų, kuriems diagnozuotas DŽS, skundžiasi įvairaus intensyvumo pilvo pūtimu, paryškėjančiu po valgio. Pacientams, kuriems diagnozuotas DŽS, pasireiškia vidutiniškai 6 skausmo epizodai kiekvieną mėnesį, kurių kiekvienas tęsiasi iki 3 val., o skausmo intensyvumo vidurkis skalėje nuo 1 iki 10 yra 7 balai. Šie simptomai lemia sumažėjusį darbo produktyvumą ir pablogėjusią gyvenimo kokybę“, – apie pagrindinius ligos požymius pasakoja gydytoja A. Žvirblienė.
DŽS paplitimas bendroje populiacijoje siekia nuo 5 iki 20 proc. Didžiausias DŽS paplitimas yra Pietų Amerikoje (21 proc.), mažiausias – Pietryčių Azijoje (7 proc.). Vakarų šalyse DŽS dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, be to, pastebima, kad moterys dažniau skundžiasi pilvo skausmu ir vidurių užkietėjimu, tuo tarpu vyrams DŽS dažniau pasireiškia viduriavimu.
Diagnozei nustatyti – detalūs paciento tyrimai
Gydytoja A. Žvirblienė pasakoja, jog DŽS diagnostikos metu yra atliekamas detalus paciento ištyrimas, siekiant DŽS diferencijuoti nuo kitų ligų, kurių simptomai yra panašūs. DŽS yra skirstomas į keturias skirtingas pogrupes pagal tai, kuris iš simptomų yra vyraujantis: DŽS, vyraujant vidurių užkietėjimui, DŽS, vyraujant viduriavimui, mišrus variantas (viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu) ir nespecifinis, poinfekcinis DŽS. Neretai kartu su DŽS pasireiškia ir kiti, gretutiniai, susirgimai: fibromialgia, lėtinis nuovargio sindromas, lėtinis nugaros skausmas, lėtinis dubens skausmas, lėtinis galvos skausmas, taip pat temporomandibularinio sąnario disfunkcija, kuri nustatoma maždaug pusei DŽS pacientų, t.y., dvigubai dažniau nei bendroje populiacijoje.
Padidėjęs jautrumas – vienas iš veiksnių DŽS išsivystymui
„Manoma, kad DŽS išsivystą lemia tokie veiksniai, kaip virškinamojo trakto motorika, padidėjęs jautrumo slenkstis, žemo laipsnio virškinamojo trakto uždegimas, be to, DŽS dažnai siejamas ir su mikrofloros, taip pat smegenų-virškinamojo trakto tarpusavio sąveikos pokyčiais ir netgi psichosocialiniu stresu. Nustatytas DŽS ryšys ir su depresija bei nerimo sutrikimais, tačiau iki šiol lieka neaišku, kuri iš šių ligų yra priežastis, o kuri – pasekmė“, – svarbiausius veiksnius, lemiančius DŽS išsivystymą, pristato „InMedica“ klinikos gastroenterologė.
Pasak gydytojos, keletas DŽS išsivystymo hipotezių šią ligą sieja ir su genų įtaka, poinfekciniu plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimu, tam tikrais mitybos ypatumais bei padidėjusiu kūno masės indeksu, tačiau iki šiol dar nėra vieningo šios ligos supratimo, kuris užtikrintų įtikinamą ir pagristą priežastinį šios ligos gydymą.
Simptomų mažinimui – relaksacinė terapija
Gydytojos A. Žvirblienės teigimu, DŽS simptomų kontrolei gali būti taikomas tiek medikamentinis, tiek ir nemedikamentinis gydymas: „DŽS gydymas turėtų būti individualizuotas ir čia reikšmingas vaidmuo tenka glaudžiam paciento-gydytojo tarpusavio ryšiui ir bendradarbiavimui. Daugybėje mokslinių publikacijų pažymima, kad paciento-gydytojo tarpusavio ryšys reikšmingai lemia gydymo rezultatus. Gydytojas turėtų aiškiai ir suprantamai pacientui paaiškinti apie diagnostinius procesus, gydymo galimybes, užsibrėžti aiškius bei realistinius tikslus, sukurti rūpestingą ir palaikančia atmosferą“.
Sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė A. Žvirblienė, vienintelė Lietuvoje taikanti kompleksinį DŽS gydymą, akcentuoja, jog DŽS išsivystymas yra siejamas su smegenų-virškinamojo trakto bei aplinkos poveikiu, todėl DŽS simptomų mažinimui pirmiausia turi būti taikoma būtent komplementinė ir alternatyvi terapija, ypač kognityvinė elgesio ar hipnoterapija, relaksacinė terapija (biofeedback, joga meditacija).
„Sergantieji DŽS turėtų itin didelį dėmesį skirti savo mitybai, o mitybos klausimais patartina konsultuotis tik su kvalifikuotais specialistais-gydytojais dietologais, kurie gali profesionaliai patarti, kokį maistą rinktis bei kurią dietą taikyti. Taip pat pastebima, kad lengvi fiziniai pratimai ar nedidelis fizinis aktyvumas (pvz., aerobinė treniruotė, važiavimas dviračiu) taip pat sumažina DŽS simptomus, pilvo pūtimą bei dujų susidarymą, padeda sureguliuoti virškinamojo trakto motoriką“, – į ką svarbu atkreipti dėmesį pasakoja A. Žvirblienė.
