Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ilona Tamašauskienė sako, kad daugelis krūtinės angina sergančių pacientų į gydytojus kreipiasi pavėluotai.
„Angininiai skausmai, sąlygojami širdies ir kraujagyslių aterosklerotinių pakitimų, dažniausiai būna trumpalaikiai, trunka kelias arba keliolika minučių ir pasireiškia fizinio krūvio metu, o pailsėjus – praeina. Ramybės būsenoje pacientas gali jaustis visiškai gerai, tačiau dirbant buities darbus gali pasireikšti už krūtinkaulio ar šalia jo jaučiamas spaudimas, gniaužimas, sunkumas. Taip pat nemalonūs pojūčiai iš krūtinės ploto gali plisti į kairę ranką, nugarą ar apatinį žandikaulį, rečiau skausmą lydi dusulys, pasireiškia širdies ritmo sutrikimai ar netenkama sąmonės. Dažniausiai angininiai skausmai trunka mažiau nei 10 min., o skausmams užtrukus 20 min. ir ilgiau galima įtarti nestabilią krūtinės anginą ar besivystantį miokardo infarktą“, – sako gydytoja kardiologė.
Nustačius krūtinės anginą, susirgimas laikomas stabiliu tuomet, kai nesikeičia jo požymiai: priepuolių dažnis, trukmė ir intensyvumas, kai nereikia didinti vaistų dozių. Krūtinės anginos simptomams dažnėjant, priepuoliams ilgėjant ir pasireiškiant nuėjus vis mažesnį atstumą ar kartojantis naktimis, galima įtarti, kad stabili krūtinės angina pakito ir tapo nestabilia susirgimo forma – tuomet būtina kreiptis į gydytoją.
Susirgimo veiksnius galima kontroliuoti
Kardiologė I. Tamašauskienė pažymi, kad pagrindinė krūtinės anginos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Dažniausiai angininiai skausmai pasireiškia, kai aterosklerozinė plokštelė vienos ar kelių vainikinių arterijų spindį susiaurina daugiau kaip 70 proc., tuomet sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir padidėja deguonies poreikis.
Taip pat krūtinės angina gali pasireikšti dėl aortos vožtuvo patologijos, širdies raumens ligų, arterinės hipertenzijos, kraujagyslių spazmo, mažakraujystės, dėl smulkių širdies kraujagyslių pažeidimo sergant diabetu, rūkant ir/ar esant padidėjusiam kraujo spaudimui.
„Pastebima, kad sergamumas krūtinės angina abiejų lyčių tarpe didėja su amžiumi, o anksčiau suserga turintieji širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kadangi dalį jų galima nesunkiai kontroliuoti, pavyzdžiui, mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, mažinti antsvorį, apsaugoti save nuo streso ar laikytis griežtų gydytojų rekomendacijų sergant cukriniu diabetu, susirgimo krūtinės angina galima išvengti. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lemia būtent minėti rizikos veiksniai“, – teigia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja kardiologė.
Ji pabrėžia, kad sveika mityba yra vienas svarbiausių aspektų siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, o atsisakius rūkyti, suvaldžius padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolį kraujyje, pacientų mirštamumas dėl išeminės širdies ligos sumažėja net dviem trečdaliais. Tačiau imtis pokyčių reikia kuo anksčiau, kai žmogus dar nejaučia jokių ligos simptomų.
Į gydytojus dažnai kreipiasi pavėluotai
Vilniaus „Kardiolitos klinikose“ dirbanti gydytoja kardiologė I. Tamašauskienė pastebi, kad nepaisant šiuo metu šalyje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos, pacientai dėl juos kamuojančių skausmų į gydytojus dažnai kreipiasi per vėlai.
„Kadangi ligos pradžioje trumpalaikiai skausmai pasireiškia tik didesnio fizinio krūvio metu ar patiriant emocinę įtampą, o vėliau atslūgsta, pacientai neskuba kreiptis į gydytojus. Ligai dažniau pasireiškiant jai netipiniais simptomais, pavyzdžiui, skrandžio skausmais, pykinimu ir vėmimu, dusuliu ar bendru silpnumu, žmonės net nepagalvoja turintys širdies ir kraujagyslių problemų“, – sako I. Tamašauskienė.
Užkirsti kelią ligai galima profilaktiškai lankantis pas šeimos gydytoją, atliekant kraujo tyrimus bei vadovaujantis širdies ir ligų prevencinės programos nuorodomis. Pagal jas, vyrams nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 m. (imtinai), turintiems rizikos veiksnių, sergantiems metaboliniu sindromu arba cukriniu diabetu, kasmet atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai. Reikalui esant, gydytojas kardiologas paskiria medikamentus ir rūpinasi, kad susirgimas stabilizuotųsi bei būtų išvengiama ligos sukeliamų komplikacijų.
Intervencinis gydymas derinamas su gyvenimo būdo pokyčiais
I. Tamašauskienė pažymi, kad pacientai kreipiasi į gydytojus tik pastebėję, kad nebegali dirbti anksčiau jiems įprasto fizinio darbo, mažėja jų darbingumas, paprasti buities darbai darosi per sunkūs, tampa sudėtinga vaikščioti, lipti laiptais.
„Siekdami užkirsti kelią ligos progresavimui, sugrąžinti pacientą į normalų gyvenimo ritmą ir apsaugoti jį nuo miokardo infarkto ar mirties, pirmiausia įvertiname visus paciento nusiskundimus, mat jie leidžia įtarti skausmą sukeliančias priežastis, taip pat vertiname rizikos veiksnius ir gretutines ligas. Toliau atliekame tokius tyrimus kaip elektrokardiogramos užrašymas ramybės būsenoje ir jos registravimas minant stacionarų dviratį gydytojo kabinete, biocheminiai tyrimai ir širdies echoskopija. Esant poreikiui, tyrimų gali būti atliekama ir daugiau“, – aiškina kardiologė.
Sergantiesiems išemine širdies liga ir nustačius krūtinės anginą gali būti taikomas intervencinis gydymo būdas – perkutaninė koronarinė intervencija arba chirurginė operacija. Po gydymo pacientų gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, išnyksta krūtinės skausmai, jie jaučiasi stipresni ir fiziškai aktyvesni, tačiau geriausi gydymo rezultatai užtikrinami kartu pakeičiant ir gyvenimo būdo įpročius.
„Rūpintis širdimi reikia kasdien, todėl sveikai gyvendami ir vengdami žalingų įpročių mažiname nutukimo, aukšto cholesterolio bei padidėjusio arterinio kraujo spaudimo riziką dar ankstyvame amžiuje iki ligai išsivystant. Ankstyva rizikos veiksnių korekcija ir laiku paskirtas gydymas pagerina prognozę, klinikines baigtis, lemia ilgesnę gyvenimo trukmę bei geresnę jo kokybę“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ kardiologė I. Tamašauskienė.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. lapkritį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
Rita Rauluševičiūtė
