18.3 C
Mažeikiai
2023 / 06 / 01

Neiššvaistykime geros krizės

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Nerijus Mačiulis.

Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios ir išsprendusios savo įsisenėjusias struktūrines problemas.

- Reklama -

„Never let a good crisis go to waste“ arba neiššvaistykime gerų galimybių, kurias suteikia didelė krizė. Taip po Antrojo pasaulinio karo sakė britų premjeras Vinstonas Čerčilis, tuo metu dėjęs pastangas, kad būtų sukurta Jungtinių Tautų organizacija, padėsianti užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie šią krizę – jos sukeltas ekonominis šokas buvo didelis, bet jis sukuria ir nemažas galimybes išbristi sustiprėjus, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir atsparesnę ekonomiką, bei išmanesnę ir harmoningesnę visuomenę.

Naujausioje „Swedbank“ Šiaurės ir Baltijos šalių verslo apžvalgoje išskiriami makroekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai ir viešojo valdymo rodikliai rodo, kad mūsų regiono šalys krizę pasitinka pasiruošusios daug geriau nei 2008-aisiais ir geriau nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuva išsiskiria rekordiškai dideliu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, maža privataus sektoriaus bei valstybės skola, nedidele infliacija bei stabiliu finansiniu sektoriumi.

 

Deja, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo Šiaurės šalių pagal aplinkosaugos, socialinio įtraukimo bei viešojo valdymo efektyvumo rodiklius. Subalansuota ekonomika leidžia tikėtis švelnesnių globalios pandemijos ir karantinų sukeltų pasekmių. Tuo tarpu išskirtos silpnybės rodo neišspręstas įsisenėjusias problemas ir sufleruoja, kokias struktūrines reformas reikia įgyvendinti, siekiant išeiti iš krizės ne išsekus, o dar labiau sustiprėjus.

Dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva šiuo metu gali skolintis itin nebrangiai, o vidaus rinkoje kelių metų laikotarpiui gali pasiskolinti net ir už neigiamas palūkanas. Be to, tikėtina, kad Europos vadovų taryba netrukus turėtų pritarti pusės trilijono finansiniam planui, kuris nuo krizės nukentėjusioms valstybėms finansinę paramą skirtų ne tik paskolų, bet ir negrąžintinų dotacijų pavidalu.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šiemet Lietuvos skola gali išaugti daugiau nei 4 milijardais eurų. Todėl net ir nemokant didelių palūkanų nereikėtų užmiršti, kad kiekvienas išleistas euras turi alternatyviuosius kaštus – jį galima įdarbinti geriau arba prasčiau. Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti Covid-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą.

- Reklama -

Deja, didžioji lėšų dalis šiuo metu yra nukreipiama tik į gelbėjimą ir pasekmių švelninimą, per daug nesusimąstant apie tai, kaip gyvensime ateityje. Pavyzdžiui, laikinai didesnės socialinės išmokos ar laikinas GPM mažinimas ir NPD didinimas būtų vartojimo sustiprinimas tiek didinant gyventojų perkamąją galią, tiek gerinant jų lūkesčius. Tačiau tai būtų tik laikinas impulsas, galintis šiek tiek paskatinti darbo vietų kūrimą į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, bet nesukuriantis tvaraus klestėjimo potencialo.

Tiesa, laikinas dirbančiųjų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 15 proc. besibaigiant „nuolaidos“ galiojimui paskatintų dar kartą susimąstyti, kodėl samdomi darbuotojai moka didesnį GPM tarifą nei kitokiu teisiniu pagrindu, bet tokios pačios kilmės pajamas gaunantys gyventojai. Tai būtų gera proga reformuoti gyventojų apmokestinimo sistemą ir galbūt pasiekti, kad samdomų darbuotojų mokestinė našta nepadidėtų ir pasibaigus krizei.

Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Vis tik dėliojant ir perdėliojant ekonomikos skatinimo priemones verta atsiminti, kad BVP augimas nėra lygus BVP augimui. Pakeistas vamzdis ir pertinkuota siena savo funkcijų neatliekančiame pastate pakels šių metų BVP, bet nebeturės jokios įtakos kitų metų ekonomikos augimo potencialui ir visuomenės gerovei.

Taip, šiame ilgalaikių investicijų plane nemaža dalis lėšų numatoma skirti žmogiškojo kapitalo ugdymui ar ekonomikos skaitmenizavimui. Deja, ir Lietuvos, ir kitų šalių patirtis rodo, kad po „žmogiškojo kapitalo ugdymu“ gali patekti daugybė mokymų, veiklų ar net pramogų, kurios galbūt suteikia džiaugsmo, bet nesukuria ilgalaikės naudos nei tariamai besimokančiam asmeniui, nei valstybei. Ši krizė apnuogino daugybę švietimo sistemos ydų, nepasiruošimą mokyti ir mokytis nuotoliniu bei kombinuotu būdu.

Dar kartą galima prisiminti ir tai, kad EBPO vertinimu, ketvirtadalio Lietuvos moksleivių gebėjimai nepasiekia minimalios kartelės. Šie milžiniški finansiniai ištekliai turėtų būti nukreipi ir į, pavyzdžiui, pustuščių mokyklų transformavimą į užimtumo, laisvalaikio, sporto ar kultūros centrus, moksleivius išsiunčiant efektyviau ir sėkmingiau mokytis į šiek tiek toliau esančias, bet didesnes ir geresnes galimybes suteikiančias mokyklas.

Galbūt ši pandemija atslūgo ir artimiausiu metu nepasikartos, tačiau nusipirkus daugiau respiratorių ir kitų apsaugos priemonių nereikėtų galvoti, kad sveikatos apsaugos sistema jau tinkamai pasiruošusi tenkinti pažangios valstybės piliečių poreikius. Nemažai diagnostikos, konsultavimo ir gydymo parinkimo paslaugų galima atlikti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines technologijas, taip šiek tiek išsprendžiant kai kurias perpildytų didmiesčių sveikatos apsaugos institucijų problemas.

Be to, daug kam turbūt nekyla abejonių, kad privatus kapitalas efektyviau identifikuoja sritis, kuriose yra daugiausiai neišnaudotų galimybių ir kurios ateityje gali duoti didžiausios finansinės ir socialinės grąžos. Todėl greta visų ekonomikos skatinimo priemonių nereikėtų palaidoti ir kol kas labiausiai stringančios – paskolų garantijų.

Stebint pasaulines deglobalizacijos, tiekimo grandinės trumpinimo ir gamybos susigrąžinimo tendencijas, reikėtų svarstyti, kokios mokesčių lengvatos ar kitos priemonės galėtų padidinti Lietuvos patrauklumą šioje kovoje dėl plyno lauko investicijų, sukuriančių ilgalaikio augimo potencialą ir naujas gerai apmokamas darbo vietas.

Neįprasta krizė, apnuogintos problemos ir milžiniški finansiniai ištekliai sukuria galimybę, jei ne prievolę, pagalvoti ir apie ilgalaikę valstybės strategiją bei išskirtinumą. Kuo mes dar norime ir galime būti garsūs pasaulyje? Gal galime tapti moderniu rekreacijos, gydymo, sveikatingumo paslaugų centru? Gal visą valstybę galime paversti laisva ekonomine zona?

Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybė. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

spot_img
spot_img

Kodėl į Lietuva grįžta žmonės?

Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje stebima migracijos teigiamo balanso tendencija – jau trejus metus iš eilės Lietuvos piliečių grįžta daugiau, nei išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. į šalį grįžo 14 352...

„Iki“ nestabdo – kainas iki 15 proc. mažina dar daugiau pieno produktų

Grietinė, sviestas, sūris, tepamas sūrelis – gausus skaičius šių kasdienio vartojimo produktų birželį „Iki“ parduotuvėse jau kainuoja daugiau nei dešimtadaliu pigiau. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad vos pamatęs galimybę, prekybos tinklas ėmėsi...

Artėja tėvo diena: patarimai, kaip šiemet nustebinti artimą žmogų

Vasara neišvengiamai artėja, o kartu su jos pradžia, birželio pirmąjį sekmadienį, pasitiksime ir tėvo dieną. Nors tėtis – vienas iš svarbiausių žmonių mūsų gyvenime, kartais pritrūksta idėjų ir įkvėpimo, kokia dovana šiemet pavyks jį...

ORAI: Šiandien vietomis trumpas lietus, aukščiausia temperatūra 20–25, pajūryje 17–19 laipsnių šilumos

Šiandien Lietuvoje vietomis trumpas lietus. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s, šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose antroje dienos pusėje stiprės – šiaurės, šiaurės rytų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 20–25, pajūryje 17–19 laipsnių...

Horoskopai birželio 1 dienai

AVINASVėjas jums palankus, tad nedelsdamas pradėkite kelionę vaizduotėje ar tikrovėje. Jūsų sąmonė švari, o mintys aiškios. Pats laikas pagaliau priimti seniai atidėliotą sunkų sprendimą. JAUTISGalite patirti kažką nepaprasta, kas ilgam išmuš jus iš vėžių. Atidžiai...

„Iki“ mažina kainas kasdieniams produktams – ilgo galiojimo pienas ir grietinėlė kainuos iki 18...

Nuo šiol populiarūs ilgo galiojimo pieno produktai kainuos iki 18 proc. pigiau – prekybos tinklas „Iki“ mažina kainas UAT pienui ir grietinėlei. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad šis pokytis – nuolatinių pastangų...

Užburtas lėšų stygiaus ratas: kaip dar labiau nepakenkti savo finansiniam stabilumui?

Valstybės duomenų agentūros (VDA) atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad praėjusiais metais net 16 proc. šalies gyventojų patyrė materialinį nepriteklių. Pinigų trūkumas – nemenka našta, apsunkinanti ne tik kasdienes gyvenimo situacijas, bet ir turimus...

Gailėsitės nepabandę anksčiau: ledai iš varškės – paprastai pagaminami, sveikesni ir pigesni

Varškė – populiarus lietuvių virtuvės produktas, iš kurio nuo seno gaminame tiek saldžius desertus, tiek pagrindinius patiekalus. Tačiau pastaruoju metu pasaulyje populiarėja dar vienas varškės skanėstas – smaližių širdis užkariauja varškės ledai. Jie sveikesni,...

Merų nuomonės dėl iniciatyvos tarybos nariams mokėti fiksuotus atlyginimus skirias

Lietuvos merų nuomonės dėl Seime brandinamos iniciatyvos reglamentuoti savivaldybės tarybos nariams skiriamą lėšų tvarką skiriasi. Nors merai sveikina pasiūlymą fiksuoti savivaldos politikų veiklai skiriamą atlygį, nuomonės dėl to, kiek per mėnesį savivaldybė turėtų skirti...

„Iki“ pataria, kaip apsipirkti yra ekonomiškiau – eiti į parduotuvę kartą per savaitę ar...

Būdai, kaip sumažinti išlaidas maisto produktams, – aktualumo neparandanti tema. Vienas dažniausiai girdimų laiko patikrintų vadinamų patarimų yra siūlymas į parduotuvę eiti rečiau, pavyzdžiui, kartą per savaitę. Visgi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos...

Laidotuvių tradicijos keičiasi: pasakoja atsisveikinimo namų vadovė

Atsisveikinti su mirusiuoju besirenkantys žmonės vis dažniau vietoj masyvių vainikų ir didžiulių glėbių gėlių renkasi dovanoti vieną gėlės žiedą ir voką su pinigais. Ši tradicija, kai pagarbą velioniui norima išreikšti ir finansine parama jo...

Taupiai, bet nekukliai: ką patiekti per grilio vakarėlį, kad abejingų neliktų?

Vasariški orai – puikus pretekstas užkurti kepsninę kad ir kasdien. Be to, grilinimas yra gera dingstis pasikviesti draugų ir kartu gerai praleisti laiką. Dažnai žmonės klysta manydami, kad įsimintiniems grilio vakarėliams reikia plačiai atverti...

ORAI: Trečiadienio dieną aukščiausia temperatūra 19–24, pajūryje 16–18 laipsnių šilumos

Trečiadienio dieną bus be lietaus. Vėjas vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 19–24, pajūryje 16–18 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį be lietaus, dieną vietomis numatomas trumpas lietus. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, antroje dienos pusėje šiaurės...

Horoskopai gegužės 31 dienai

AVINASGalimi nelabai žymūs, bet pakankamai skaudūs pokyčiai (nes palies jus labai asmeniškai). Tvirtos draugystės nelaikykite savaime suprantamu dalyku. Viskas keičiasi. JAUTISBūti atsargiam - dar nereiškia būti paranojiku. Verčiau budriai stebėkite kiekvieną, atrodantį įtartinai. nesileiskite į...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img