2.8 C
Mažeikiai
2020 / 11 / 28

Neiššvaistykime geros krizės

Ar jau skaitete?

Antrasis karantinas keičia pirkėjų įpročius: dažniau apsiperka internetu, ieško kitokių prekių

Šį karantiną gyventojai natūraliai lygina su buvusiu pavasarį, o verslas teigia išmokęs naujas pamokas. Mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kad...

Žemo slėgio laukas šiandien lems drėgnus ir permainingus orus

Lapkričio 27-oji, penktadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16.00 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus. Šiandienos orai: Žemo slėgio laukas lems drėgnus...

Lapkričio 26-oji, Šiandien lietaus bus mažai, iš debesų daug kur pamatysime saulę

Lapkričio 26-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.10 val., leidžiasi 16.01 val. Dienos ilgumas 7.51 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Dobilas, Leonardas,. Leopoldas, Silvestras, Vygantė. Datos: Šv. Silvestras Bažnyčios istorijoje yra du...

Antradienis – šlapia ar apledėjusi kelio danga buvo nemenkas išbandymas vairuotojams

Lapkričio 24-ąją, antradienį, eismo ir važiavimo sąlygas daug kur sunkino ne tik šlapia, bet ir apledėjusi kelio danga. Tai ir buvo išbandymas vairuotojams. Šalies...

Nerijus Mačiulis.

Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios ir išsprendusios savo įsisenėjusias struktūrines problemas.

„Never let a good crisis go to waste“ arba neiššvaistykime gerų galimybių, kurias suteikia didelė krizė. Taip po Antrojo pasaulinio karo sakė britų premjeras Vinstonas Čerčilis, tuo metu dėjęs pastangas, kad būtų sukurta Jungtinių Tautų organizacija, padėsianti užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie šią krizę – jos sukeltas ekonominis šokas buvo didelis, bet jis sukuria ir nemažas galimybes išbristi sustiprėjus, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir atsparesnę ekonomiką, bei išmanesnę ir harmoningesnę visuomenę.

Naujausioje „Swedbank“ Šiaurės ir Baltijos šalių verslo apžvalgoje išskiriami makroekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai ir viešojo valdymo rodikliai rodo, kad mūsų regiono šalys krizę pasitinka pasiruošusios daug geriau nei 2008-aisiais ir geriau nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuva išsiskiria rekordiškai dideliu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, maža privataus sektoriaus bei valstybės skola, nedidele infliacija bei stabiliu finansiniu sektoriumi.

 

Deja, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo Šiaurės šalių pagal aplinkosaugos, socialinio įtraukimo bei viešojo valdymo efektyvumo rodiklius. Subalansuota ekonomika leidžia tikėtis švelnesnių globalios pandemijos ir karantinų sukeltų pasekmių. Tuo tarpu išskirtos silpnybės rodo neišspręstas įsisenėjusias problemas ir sufleruoja, kokias struktūrines reformas reikia įgyvendinti, siekiant išeiti iš krizės ne išsekus, o dar labiau sustiprėjus.

Dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva šiuo metu gali skolintis itin nebrangiai, o vidaus rinkoje kelių metų laikotarpiui gali pasiskolinti net ir už neigiamas palūkanas. Be to, tikėtina, kad Europos vadovų taryba netrukus turėtų pritarti pusės trilijono finansiniam planui, kuris nuo krizės nukentėjusioms valstybėms finansinę paramą skirtų ne tik paskolų, bet ir negrąžintinų dotacijų pavidalu.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šiemet Lietuvos skola gali išaugti daugiau nei 4 milijardais eurų. Todėl net ir nemokant didelių palūkanų nereikėtų užmiršti, kad kiekvienas išleistas euras turi alternatyviuosius kaštus – jį galima įdarbinti geriau arba prasčiau. Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti Covid-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą.

Deja, didžioji lėšų dalis šiuo metu yra nukreipiama tik į gelbėjimą ir pasekmių švelninimą, per daug nesusimąstant apie tai, kaip gyvensime ateityje. Pavyzdžiui, laikinai didesnės socialinės išmokos ar laikinas GPM mažinimas ir NPD didinimas būtų vartojimo sustiprinimas tiek didinant gyventojų perkamąją galią, tiek gerinant jų lūkesčius. Tačiau tai būtų tik laikinas impulsas, galintis šiek tiek paskatinti darbo vietų kūrimą į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, bet nesukuriantis tvaraus klestėjimo potencialo.

Tiesa, laikinas dirbančiųjų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 15 proc. besibaigiant „nuolaidos“ galiojimui paskatintų dar kartą susimąstyti, kodėl samdomi darbuotojai moka didesnį GPM tarifą nei kitokiu teisiniu pagrindu, bet tokios pačios kilmės pajamas gaunantys gyventojai. Tai būtų gera proga reformuoti gyventojų apmokestinimo sistemą ir galbūt pasiekti, kad samdomų darbuotojų mokestinė našta nepadidėtų ir pasibaigus krizei.

Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Vis tik dėliojant ir perdėliojant ekonomikos skatinimo priemones verta atsiminti, kad BVP augimas nėra lygus BVP augimui. Pakeistas vamzdis ir pertinkuota siena savo funkcijų neatliekančiame pastate pakels šių metų BVP, bet nebeturės jokios įtakos kitų metų ekonomikos augimo potencialui ir visuomenės gerovei.

Taip, šiame ilgalaikių investicijų plane nemaža dalis lėšų numatoma skirti žmogiškojo kapitalo ugdymui ar ekonomikos skaitmenizavimui. Deja, ir Lietuvos, ir kitų šalių patirtis rodo, kad po „žmogiškojo kapitalo ugdymu“ gali patekti daugybė mokymų, veiklų ar net pramogų, kurios galbūt suteikia džiaugsmo, bet nesukuria ilgalaikės naudos nei tariamai besimokančiam asmeniui, nei valstybei. Ši krizė apnuogino daugybę švietimo sistemos ydų, nepasiruošimą mokyti ir mokytis nuotoliniu bei kombinuotu būdu.

Dar kartą galima prisiminti ir tai, kad EBPO vertinimu, ketvirtadalio Lietuvos moksleivių gebėjimai nepasiekia minimalios kartelės. Šie milžiniški finansiniai ištekliai turėtų būti nukreipi ir į, pavyzdžiui, pustuščių mokyklų transformavimą į užimtumo, laisvalaikio, sporto ar kultūros centrus, moksleivius išsiunčiant efektyviau ir sėkmingiau mokytis į šiek tiek toliau esančias, bet didesnes ir geresnes galimybes suteikiančias mokyklas.

Galbūt ši pandemija atslūgo ir artimiausiu metu nepasikartos, tačiau nusipirkus daugiau respiratorių ir kitų apsaugos priemonių nereikėtų galvoti, kad sveikatos apsaugos sistema jau tinkamai pasiruošusi tenkinti pažangios valstybės piliečių poreikius. Nemažai diagnostikos, konsultavimo ir gydymo parinkimo paslaugų galima atlikti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines technologijas, taip šiek tiek išsprendžiant kai kurias perpildytų didmiesčių sveikatos apsaugos institucijų problemas.

Be to, daug kam turbūt nekyla abejonių, kad privatus kapitalas efektyviau identifikuoja sritis, kuriose yra daugiausiai neišnaudotų galimybių ir kurios ateityje gali duoti didžiausios finansinės ir socialinės grąžos. Todėl greta visų ekonomikos skatinimo priemonių nereikėtų palaidoti ir kol kas labiausiai stringančios – paskolų garantijų.

Stebint pasaulines deglobalizacijos, tiekimo grandinės trumpinimo ir gamybos susigrąžinimo tendencijas, reikėtų svarstyti, kokios mokesčių lengvatos ar kitos priemonės galėtų padidinti Lietuvos patrauklumą šioje kovoje dėl plyno lauko investicijų, sukuriančių ilgalaikio augimo potencialą ir naujas gerai apmokamas darbo vietas.

Neįprasta krizė, apnuogintos problemos ir milžiniški finansiniai ištekliai sukuria galimybę, jei ne prievolę, pagalvoti ir apie ilgalaikę valstybės strategiją bei išskirtinumą. Kuo mes dar norime ir galime būti garsūs pasaulyje? Gal galime tapti moderniu rekreacijos, gydymo, sveikatingumo paslaugų centru? Gal visą valstybę galime paversti laisva ekonomine zona?

Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybė. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Antrasis karantinas keičia pirkėjų įpročius: dažniau apsiperka internetu, ieško kitokių prekių

Šį karantiną gyventojai natūraliai lygina su buvusiu pavasarį, o verslas teigia išmokęs naujas pamokas. Mažmeninės prekybos tinklo UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas pasakoja, kad pirmojo karantino metu įgyta patirtis šiandien ne tik padeda daug...

Žemo slėgio laukas šiandien lems drėgnus ir permainingus orus

Lapkričio 27-oji, penktadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.12 val., leidžiasi 16.00 val. Dienos ilgumas 7.48 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus. Šiandienos orai: Žemo slėgio laukas lems drėgnus ir permainingus orus. Lapkričio 27 d.-os dieną protarpiais lietus, šiaurės rytinėje...

Lapkričio 26-oji, Šiandien lietaus bus mažai, iš debesų daug kur pamatysime saulę

Lapkričio 26-oji, ketvirtadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.10 val., leidžiasi 16.01 val. Dienos ilgumas 7.51 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Dobilas, Leonardas,. Leopoldas, Silvestras, Vygantė. Datos: Šv. Silvestras Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu – popiežius Silvestras I, miręs 335 m.,...

Antradienis – šlapia ar apledėjusi kelio danga buvo nemenkas išbandymas vairuotojams

Lapkričio 24-ąją, antradienį, eismo ir važiavimo sąlygas daug kur sunkino ne tik šlapia, bet ir apledėjusi kelio danga. Tai ir buvo išbandymas vairuotojams. Šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 19 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės,...

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų...

Didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį

Didžioji dalis šalies gyventojų mano, kad renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas...

Šiandien Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena

Lapkričio 25-oji, trečiadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.08 val., leidžiasi 16.02 val. Dienos ilgumas 7.54 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Alanas, Germilė, Jaumantas, Kybartas, Kotryna, Santautas. Datos: Šv. Kotryna, Senbernių diena Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena Šios dienos oras: Artimiausiomis dienomis išsilaikys...

7 gero mandarino paslaptys, kurias turi žinoti kiekvienas

Kai pakvimpa mandarinais – visi žinome, kad Kalėdos jau ne už kalnų. Šių vaisių populiarumas ypač išauga lapkritį, o slūgti ima tik prieš pavasarį. Mandarinų kvapas dažną lydi nuo vaikystės ir yra viena stipriausių...

Lapkričio 23-ioji – žuvo trys žmonės

Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, šalies keliuose eismo įvykiuose žuvo 3 žmonės (lengvojo automobilio vairuotojas ir keleivė, dviračiu važiavęs vyras), vienas jų – dėl neblaivaus vairuotojo kaltės. Sužeisti 4 eismo dalyviai. Visi eismo įvykiai (6)...

Kam jūs panaudotumėt rastus arba turimus atliekamus 100 eurų.

Lietuvos gyventojai į atliekamų pinigų leidimą per pandemiją ėmė žiūrėti kur kas atsargiau ir konservatyviau. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, jie linkę mažiau skirti kasdienėms reikmėms, malonumams, labdarai ir loterijos bilietams, tačiau daugiau taupo...

Kas antras lietuvis įsitikinęs, kad netrukus bus ekonominė krizė

Paskelbtas antrasis karantinas ir jau daugiau nei pusmetį besitęsianti neaiški ekonominė situacija šalyje privertė gyventojus susimąstyti apie ekonominės krizės grėsmę. Tyrimai rodo, kad kas antras lietuvis mano, jog netolimoje ateityje bus ekonominė krizė. Finansų...

Kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo...

Kalėdinis ARS VIA aukcionas nuotoliniu būdu

Šių metų gruodžio 3 d. įvyks 17-asis, kalėdinis, aukcionas. Lietuvoje paskelbtas karantinas pakoregavo aukciono vykdymo sąlygas, todėl tradiciškai pakviesti žiūrovų į aukciono salę negalėsime, bet aukcionas bus transliuojamas per tarptautinę „LiveAuctioneers“ platformą ir visi...

Lapkričio 24-oji, orai, horoskopas

Lapkričio 24-oji, antradienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.06 val., leidžiasi 16.03 val. Dienos ilgumas 7.57 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Gerardas, Krizogonas, Mantvilas, Tvirmantė, Žybartė. Šios dienos orai: Šiandien daug kur palis. Pūs stiprokas vakarų, pietvakarių vėjas, pajūryje gūsiai sieks 15–17...

Turintiems stabilias pajamas užsienyje – paskolos būstui itin palankiomis sąlygomis

KREDA, vienijanti 11 šalies kredito unijų, kviečia emigracijoje dirbančius ir apie nuosavus namus Lietuvoje galvojančius tautiečius įvertinti naujus finansinių paslaugų grupės pasiūlymus. „Net ir turint gerai apmokamą darbą sutaupyti naujam būstui nėra paprasta. Todėl uždarbiaujantieji...

Maisto ekspertė atskleidžia 5 balandėlių gamybos gudrybes

Atšalus orams vis dažniau norisi pastumti į šalį egzotiškus patiekalus ir sočiai pavalgyti šilto, paprasto, naminio maisto. Tokio, kokį sekmadieniais gamindavo mama ar močiutė. Pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, vaikystę primenančių...

Ukmergėje laimėtas didžiausias šiemet „Teleloto“ Aukso puodas – 560 000 Eur

Lapkričio 22 d. „Teleloto“ žaidimas pasibaigė rekordiniu – didžiausio šiais metais – Aukso puodo laimėjimu. Žaidėjas iš Ukmergės užbraukė visus bilieto lentelėje esančius skaičius ir laimėjo daugiau nei pusę milijono – 560 089 Eur sumą....

Savaitgalis – neblaivaus motociklo vairuotojo nestojimas, susidūrimas su laukiniu gyvūnu, pervažoje – su traukiniu

Lapkričio 20–22 d., penktadienį–sekmadienį, šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 29 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Esant šlapiai kelio dangai ar lyjant įvyko 55,2 proc. įvykių, tamsiuoju paros metu – 51,7 proc. Miestuose, pirminiais duomenimis,...

Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta vaistininkų 

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų.  LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako,...

Kodėl negalima atidėlioti vizito pas odontologą ir kaip jam paruošti vaikus?

Vizitas pas odontologą daugeliui žmonių neretai sukelia itin nemalonių jausmų ar net baimę. Tačiau šių apsilankymų atidėliojimas gali turėti rimtų pasekmių. Kodėl to daryti nederėtų ir kaip tinkamai prižiūrėti dantis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams,...

„Akcijos“ magija: kaip nepamesti galvos ir sutaupyti

Ar analizuojate savo pirkimo įpročius? Jei taip, ko gero, pastebėjote, kad žodžiai „akcija“ ir „nuolaida“ daugumą mūsų veikia tikrai magiškai. Juk įprastai pirkdami stengiamės gauti maksimalią vertę už mažiausią kainą, o ypač patraukliai tokia...

Šiandien Lietuvos kariuomenės ir Žvejų diena

Lapkričio 23-oji, pirmadienis, 48 savaitė. Saulė teka 8.05 val., leidžiasi 16.05 val. Dienos ilgumas 8.00 val. Mėnulis (priešpilnis). Vardadieniai: Adelė, Dovilta, Felicita, Klemensas, Liubartė, Orestas. Datos: Lietuvos kariuomenės diena Žvejų diena, Šv. Klemensas (žvejų globėjas) Šios dienos orai: Per Šiaurės Europą keliaujantis ciklonas...