13.9 C
Mažeikiai
2023 / 10 / 03

Mokytojų darbo užkulisiai: skambinau draugei ir dvi valandas verkiau

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Mokinys vidury pamokos išsitraukia sumuštinį ir pradeda valgyti. Tėveliai nuotolinės pamokos metu užsipuola dėl netinkamo dėstymo. Atsakomybė už ukrainiečių lavinimą. Nauji reikalavimai be pagalbos, virškrūviai be papildomo atlygio. Ar mokytojams reikia psichologinės pagalbos? „Tai faktas“, – sako straipsnio pašnekovė Giedrė ir priduria: į specialistus niekada nesikreipė. Kad pedagogai žaizdas išsilaižo patys, sutinka ir kita pašnekovė – mokyklos psichologė.

- Reklama -

Būti nuolatinėje parengty

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pažymi, kad mokytojų sunkumai nesibaigia ir po pandemijos. Jų nuolat mesteli naujos gyvenimo realijos. „Grįžus į kontaktinį mokymą pagrindinis iššūkis – hibridinės pamokos, kurių prašo, o kartais ir reikalauja tėveliai, administracija net ir nesant COVID-19. Taip pat nemenku iššūkiu tampa ukrainiečių mokymas. Kadangi nėra bendros mokymo sistemos, kiekviena mokykla daug ką interpretuoja savaip“, – teigia sąjungos vadovas.

Verkianti moteris. Nuotrauka Karolina Grabowska iš pexels.com

Keliose Šakių rajono švietimo įstaigose dirbanti psichologė Jurgita Martinaitienė daro išvadą, kad tikriausiai bene didžiausią stresą mokytojams kelia būtinybė greitai prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų. „Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu teko perprasti nuotolinio darbo platformas, nes laukė darbas su vaikais. Tą pedagogai ir padarė, bet po kiek laiko pastebėjau somatinių skundų padaugėjimą: galvos, skrandžio skausmų…“ – pasakojo J.Martinaitienė.

Vienoje Kauno gimnazijų geografiją dėstanti Giedrė teigia, kad vadovybė jau įspėjo, kad visi turi būti bet kada pasiruošę hibridiniam mokymui. „Iš vakaro parašys, kad reikia, ir darai – niekas tavo nuomonės neklaus“, – konstatavo pašnekovė. Gniuždo ir papildomi darbai, reikalavimai nesuteikiant pagalbos, kaip juos įgyvendinti. „Tiesiog nuleidžiama iš viršaus ir turi vykdyti. Profsąjunga ne kartą padėjo pakovoti už savo teises, kai gaudavome nepriklausančias pagal pareigas užduotis, perteklinius reikalavimus“, – sakė Giedrė.

Jautiesi kaip klounas

Pedagogė teigė, kad hibridinis mokymas sunkus toli gražu ne dėl naudojimosi informacinėmis technologijomis. „Realiai, tu nuolat plėšaisi. Kamerą įsijungti, bet fiziškai esi klasėje ir dirbi su ten esančiais mokiniais. Aiškini kam nors klasės gale, o, žiūrėk, iš kompo jau rėkia: „Mokytoja, ateikit, padėkit“. Kai skiri laiką prisijungusiems nuotoliu, rankų miškas laukia klasėj“, – sako Giedrė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną momentą – nors kameros privalomos, šio reikalavimo paiso ne visi mokiniai. „Iš trisdešimties kameras įsijungia kokie du, kitų net reakcijos nematau. Tuomet jautiesi kaip klounas, pajacas. Arba kitas variantas – vedu pamoką, mergaitė sėdi virtuvėje, aplink sukasi mama, aš kalbu, ten irgi šurmuliuoja. Man beaiškinant taukšt, priešais ekraną, padeda sumuštinį, paragina valgyti… Tave visada stebi svetimi žmonės, seka kiekvieną tavo žodį… Man taip nebuvo, bet kolegos pasakojo apie tai, kaip tėveliai tiesiog įsirauna per vidurį pamokos, pradeda komentuoti, piktintis mokymo būdu, – pasakojo Giedrė ir pridūrė, kad mokytojos darbą myli. – Jis nuostabus. Bet todėl, kad gali gyvai bendrauti su vaikais, o ne sėdėti prie ekrano.“

- Reklama -

Pandemija paliko ir daugiau įdomybių. Pedagogams kilnojasi antakiai matant, kaip per vidurį pamokos vaikai išsitraukia sumuštinius ir pradeda valgyti užgerdami arbata. Įpratę, kad per kaukes nieko nesimato, čiaudi, kosi, žiovauja atvira burna ir t.t.

Ukrainiečiai – sunkiau nei pandemija

Kas pedagogams sudėtingiau – pandemijos iššūkiai ar darbas su ukrainiečiais? Iš to, ką pastebėjo bendraudama kolektyvuose, psichologe dirbanti J.Martinaitienė renkasi pastarąjį variantą. „Pandemijos metu susimobilizuota ir pereita į naują nuotolinio ugdymo sistemą. Darbas su ukrainiečiais sekinantis tuo, kad iki galo niekas nėra aišku – nei kiek truks, nei ar viskas teisingai atliekama. Daugiausiai mokykloje buvo 24 ukrainiečių vaikai, kurių situacija jau savaime reikalauja jautrumo bei psichologinių įgūdžių. Jų mamos primygtinai prašo mokyti, skirti namų darbų. Tačiau reikia būti atviriems: pamokos išsiderina. Juk pirma reikia dalyką išdėstyti lietuviškai, paskui rusiškai. Šią kalbą ne visi pedagogai moka, tai irgi kelia stresą“, – komentavo J.Martinaitienė.

Jai visiškai pritaria ir pedagogė Giedrė. Nors pernai gimnazijoje ukrainiečiams buvo skirtos lietuvių kalbos pamokos, naudos nebuvo. „Visos jų žinios – „ačiū“, „prašom“, „viso gero“. Sėdi tie vaikai ir nieko nesupranta. Kol aiškinu rusų kalba, lyg ir nieko, pereinu į lietuvių – žiūri didelėmis akim. Žinoma, susodiname ukrainiečius su mokiniais, kurie supranta rusiškai, bet juk tie negali visą pamoką būti vertėjas – jiems taip pat reikia mokytis. Ugdymo procesas skaidosi į dvi dalis. Padirbi su 27 vaikais, tada duodi savarankiško darbo ir bėgi pas vieną ukrainietį. Išaiškini, tada vėl skubi pas anuos. Taip ir lakstai ratais… – pečiais gūžčiojo Giedrė. – Kai pasakiau ukrainiečiui, kad dabar mokysimės Lietuvos apskričių pavadinimus, jis atsakė, kad nežino didžiausių Ukrainos miestų, ką jau kalbėti, kad mokytųsi Lietuvos. Paaiškino: „Na, man čia bus didelis iššūkis.“ Gal per metus ir išmoks… Taip ir vaidini, kad mokai.“

Palūžo

Giedrė neslepia – pernai balandį palūžo. Tiesiog visko buvo per daug. „Vaikai nori vieno, valdžia kito, o tėvai trečio. Turi būti stebukladarys, kad visiems būtų gerai, – pripažino ji. – Kai priėjau ribą, skambinau draugei, kuri irgi mokytoja. Gal dvi valandas kalbėjomės. Ir verkiau, ir pasakojau, liejau neviltį, pyktį… Ji pasidalino, kad pas juos irgi viskas taip pat. Kalbėjom, kalbėjom ir kažkaip palengvėjo. Atsirado jėgų gyventi toliau.“

Kaip pastebi A.Navickas, pedagogams psichologinės konsultacijos mokyklose net ir nepriklauso, jos teikiamos tik mokiniams. Psichologė J.Martinaitienė konstatuoja faktą, kad ir tyrimų apie pedagogų savijautą po pandemijos praktiškai nėra. „Galima sakyti, kad pedagogų psichologinė savijauta tyrinėta tik apgraibomis, užtat apie mokinius tyrimų daugybė“, – konstatavo pašnekovė.

Ar mokyklos psichologai galėtų teikti pagalbą pedagogams? J.Martinaitienė teigė, kad šią temą liečia keletas svarbių niuansų. „Vienas tokių – pedagogai jaustųsi nesaugūs konsultacijos metu, nes mokyklos psichologas kartu yra ir kolega, su kuriuo mezgasi gyvenimiški, dalykiniai ryšiai, atsiranda šališkumas“, – pastebėjo J.Martinaitienė. Dėl minėtų priežasčių tokių konsultacijų liepia vengti ir psichologų etinis kodeksas.

Giedrė į mokyklos psichologę nesikreipė. „Aš į visokių psichologų, socialinių darbuotojų naudą mokykloje žiūriu kiek skeptiškai. O gal psichologė tiesiog ne mano charakterio žmogus? Ji paklausė: „Kaip tu jautiesi?“ Na, žinote, tiesiog juokas suima dėl tokio „rūpesčio“. Pagalvoju: išdėčiau tau, kaip jaučiuosi, kitą kartą nenorėtum eiti ir klausti“, – sakė ji.

Vis dėlto kai kurie mokytojai pagalbos kreipiasi. „Jei manęs paprašo pasikalbėti, vadinasi, kolega manimi pasitiki, jaučiasi blogai ir jam reikia pagalbos, – teigė J.Martinaitienė. – Kad teiraujasi dėl mokinių, kaip etiškai išspręsti tam tikras situacijas – ne naujiena, o veikiau kasdienio bendradarbiavimo dalis.“

Tačiau ji pažymi: dažniausiai pedagogai su psichologinėmis problemomis linkę tvarkytis patys. „Jie bendrauja, tariasi, mokytojų kambaryje visada šurmulys. Per karantiną skambindavosi. Manau, ta bendrystė labiausiai ir pagelbėjo išlaikyti psichologinį stabilumą“, – svarsto J.Martinaitienė.

Su tuo sutinka ir Giedrė. „Geriausias tavo psichologas – kolega, su kuriuo gerai sutari, kuris dirba su ta pačia klase. Jei atsiranda problema, eini ir kalbiesi su juo, nes susidurdamas su tuo pačiu gali pasidalinti sprendimais. Tai man didžiausia pagalba“, – sakė pašnekovė.

Lina Toločkienė
atsakingoji sekretorė
UAB „Lietuvos sveikata“

spot_img
spot_img

Startuoja socialinė iniciatyva portalų klonams naikinti: gyventojai raginami pranešti apie įtartinus atvejus

Penktadienį Lietuvoje startuoja pirmoji socialinė iniciatyva skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje, kuria siekiama fiksuoti socialinių tinklų erdvėje atsirandančius portalų klonus ir jų veiklą užkardyti. Bendradarbiavimą projekte vykdantys Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras...

Šaldytuvas – pilnas, o išlaidų jokių: „Iki“ pirkėjams išdalins net 31 maisto neišsenkantį šaldytuvą

Ar norėtumėte, kad šviežių produktų šaldytuve ištisus metus netrūktų tam neišleidžiant nė euro? Tai netrukus virs realybe: prekybos tinklas „Iki“ skelbia gimtadienio žaidimą, kurio staigmena – net 31 „magiškas“ šaldytuvas pirkėjams su 3000 eurų...

M. Navickienė: pensijos 2024 metais išaugs 12 proc., taip pat toliau sieksime jas priartinti...

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais ir sieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Anot ministrės,...

Nuo šiendien „Regitra“ išduos naujo dizaino transporto priemonių numerio ženklus su Vyčiu

Nuo spalio pradžios VĮ „Regitra“ pradės išduoti naujo dizaino transporto priemonių registracijos numerio ženklus su Lietuvos valstybės herbu – Vyčiu. Kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, visi anksčiau išduoti transporto priemonių numerio ženklai liks galioti, jų...

Pacientei už poliklinikoje netinkamai suteiktas paslaugas turės būti atlyginta 20 tūkst. eurų neturtinė žala

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas Centro poliklinikos pacientės ieškinys dėl žalos sveikatai atlyginimo, ir ieškovei priteisė 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis teismas nurodo, kad pacientė kreipėsi į Centro...

Per savaitę šalies keliuose užregistruoti 452 eismo įvykiai, žuvo vienas žmogus

Per savaitę, rugsėjo 22–28 d.,, pirminiais duomenimis, šalies keliuose įvyko 81 eismo įvykis, kuriuose nukentėjo žmonės: žuvo 1, 92 buvo sužeisti, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, rugsėjo 23 d., šeštadienį fiksuotas eismo įvykis, kurio metu žuvo...

Gali nelikti prievolės per šventes kelti valstybės vėliavą prie namų, jei ten nuolat negyveni

Vilnius, rugsėjo 30 d. (ELTA). Pernai Seimo pritarimo pateikimo stadijoje sulaukęs siūlymas švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama, toliau skinasi kelią parlamente.   Šią savaitę Seimo nariai vienbalsiai po svarstymo,...

2024 m. „Sodros“ biudžeto projektas: pajamos sieks 7,64 mlrd. eurų

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023...

Horoskopai spalio 1 dienai

AVINASNeplanuotas brangus pirkinys gali pasirodyti labai vykęs sprendimas, bet verčiau nepasiduokite pagundai. Nesileiskite įkalbamas, galvokite savo galva. Kur jūsų pinigai, ten turi būti ir jūsų sprendimas. Kartais atsisakymas kuo nors dalytis visai priimtinas ir...

Kaip sutaupyti gaminant maistą ant kaitlentės? Kelios klaidos sąskaitas gerokai padidina

Rudenėjant maisto gamyba nuo grilio vėl grįžta į namus. Ant kaitlentės vis dažniau atsiduria troškiniai, sriubos, pradeda virti obuolienės. Kaip pasirūpinti, kad dėl to neišaugtų elektros energijos sąskaitos? Prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė...

7 daržovės, kurių geriau nedėkite į šaldytuvą – ten jos suges greičiau

Ką tik apsirūpinote daržovių atsargomis? Pirmasis dažno instinktas grįžus namo – sudėti jas į šaldytuvą, daržovėms skirtą stalčių. Tačiau „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė įspėja, kad kai kurios gėrybės negali pakęsti...

Gydytojas Valerijus Morozovas atskleidžia: kodėl reikalingi arba nereikalingi maisto papildai?

Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau, daugelio įsivaizdavimui, jį sustiprinti galėtų vien tik papildai. Rudenį vaistinėse vis prašoma „ko nors imunitetui“ arba savarankiškai įsigyjama papildų, kurių ne...

Jei saugote savo širdį ir kraujagysles, rinkitės liesiausias kiaulienos dalis: toks troškinys patiks visai...

Jei per vasaros karščius pietums ir vakarienei dažnai rinkdavomės lengvas salotas, vėstant orams taip ir traukia aromatingi mėsos troškiniai, kurių kvapas iškart pasklinda po visus namus. Nebrangi ir populiari kiauliena tinkama greitai paruošiamiems pietums...

V. Sinkevičius apie Baltijos jūroje palaidotus sprogmenis: situacija grėsminga

Pasibaigus konferencijai „Mano Baltija“, jos sumanytojas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius įvardija esminius renginio metu priimtus įsipareigojimus Baltijos jūros būklei gerinti. Jis taip pat pabrėžia, kad konferencijoje...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img