Pastebėjote medyje ryškiai žalią objektą? Nelupkite, nenutraukite ir negadinkite – tai viso labo feromoninė gaudyklė, skirta uosiams pavojingo invazinio vabalo stebėsenai, tad jos viduje nieko, be kelių vabalų, įdomaus nerasite. Tuo tarpu mokslininkams tai – svarbus įrankis, leidžiantis užfiksuoti galimą smaragdinio blizgiavabalio (Agrilus planipennis) invazijos pradžią – ir suspėti laiku duoti jiems atkirtį. Bent keletas tokių žalių gaudyklių pastarąją savaitę įtaisyta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, kur vyko tarptautinis renginys, skirtas supažindinti įvairių Europos šalių botanikos sodų darbuotojus su smaragdinio blizgiavabalio stebėsenos metodika ir jos vykdymo ypatumais.
Pražūtingas uosių kenkėjas
Dar viena svetimžemė vabalų rūšis grasina Vakarų Europai. Šįkart grėsmė kyla uosiams (Fraxinus ssp.). Iš rytinės Azijos kilęs smaragdinis blizgiavabalis (Agrilus planipennis) gyvena apsilpusiuose, džiūstančiuose medžiuose. Jų lervos, grauždamos landas po žieve, pažeidžia brazdą, sutrikdo maisto medžiagų judėjimą ir sukelia medžio žūtį. Netikėtai 2002 metais šie vabalai buvo pastebėti Šiaurės Amerikoje (Detroite), greičiausiai su transportuojama mediena atkeliavę iš Azijos. Per 20 pastarųjų metų smaragdinio blizgiavabalio populiacija labai padidėjo, paplito didžiuliuose plotuose JAV ir Kanadoje, pražudydama uosius ne tik parkų želdiniuose, bet ir miškuose. Tikėtina, kad panašiu būdu smaragdinis blizgiavabalis atkeliavo į rytinę Europą (2006 metais buvo aptiktas Maskvos srityje) ir sparčiai ėmė plisti į vakarus. Dabartiniu metu jau aptinkamas Smolensko srityje, Kijevo mieste. Ypač šiam blizgiavabaliui yra neatsparios iš Šiaurės Amerikos kilusios uosių rūšys (Fraxinus pennsylvanica, F. americana, F. nigra), plačiai auginamos kaip dekoratyviniai augalai miestų želdynuose visoje Europoje.
Į smaragdinio blizgiavabalio plitimo mastus ir jo keliamą pavojų greitai sureagavo Europos augalų apsaugos organizacija (EPPO), 2004 metais šią vabalų rūšį įtraukdama į pavojingiausių karantininių organizmų sąrašą. Buvo imtasi visų priemonių, kad užkirstų smaragdinio blizgiavabalio invaziją į vakarų Europą su transportuojama mediena.
Vis dėlto nuogąstaujama, kad šio vabalo invazija karantininiais metodais gali būti nesuvaldyta. Jam plisti iš Rytų Europos tolyn į Vakarus netrukdo joks fizinis barjeras. Vienintelis kelias šią invazija sustabdyti ir kontroliuoti yra kuo ankstyvesnė diagnostika ir prevencinės ar naikinamosios priemonės (uosių, ypač šiam blizgiavabaliui jautrių rūšių, šalinimas 10 km spinduliu nuo vabalo populiacijos aptikimo vietos).
Botanikos sodams – svarbus vaidmuo
2021 metais Tarptautinis augalų apsaugos tinklas (IPSN) kartu su Rytų Europos botanikos sodais pradėjo uosių sveikatingumo stebėseną ir vertinimą uosių kolekciniuose želdynuose, tikėdamiesi kuo anksčiau diagnozuoti šio kenkėjo populiacijos proveržį ir jį sustabdyti. Šioje veikloje dalyvauja trys Lietuvos botanikos sodai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Viena svarbiausių Tarptautinio augalų apsaugos tinklo užduočių yra parengti ankstyvas plintančių augalų kenkėjų ir ligų diagnostikos sistemas bei supažindinti vietos botanikos sodų darbuotojus su naujausiomis augalų kenkėjų bei ligų stebėsenos (monitoringo) metodikomis. Tuo tikslu šiemet šimto metų jubiliejų švenčiančiame VDU Botanikos sode gegužės 4-5 dienomis vyko renginys – išplėstinis seminaras. Kaip sakė seminare savo profesine patirtimi dalijusis smaragdinio blizgiavabalio monitoringo Europoje projekto koordinatorė Kathterine O‘Donell, botanikos sodų dalyvavimas šiame projekte ypač vertingas, nes juose auginami tokie uosiai, kokių miškuose nelabai rasi – ir kuriuos greičiausiai pažeidžia smaragdinis blizgiavabalis.
„Lietuvoje svečiuojuosi pirmą kartą ir turiu pasakyti, kad maloniai nustebino efektyvus botanikos sodų ir entomologų bendradarbiavimas – toli gražu ne visi sodai Europoje gali tuo pasigirti,“ – sakė K. O‘Donell.
Beje, pastebėti šį blizgiavabalį gamtoje nėra taip paprasta, nes vabalas yra vos 7,5-13 mm ilgio, o jį atpažinti nespecialistui gali būti ganėtinai sudėtinga. Praktinių užsiėmimų metu seminaro dalyviai buvo supažindinti ne tik su smaragdinio bliazgiavabalio identifikavimo būdais, bet ir su feromoninių gaudyklių įrengimu bei priežiūros specifika.
Kaip pastebi patys entomologai, medžiuose pakabinti ryškiai žalios spalvos įrenginiai neretai patraukia smalsuolių dėmesį, todėl specialistai labai prašo praeivių, pastebėjus gaudykles, jų nenutraukti ir neniokoti – nes viduje tikrai nieko įdomaus, be kelių sugautų vabalų, nerasite.
Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė
Komunikacijos koordinatorė
VDU Botanikos sodas Kaune
