4.5 C
Mažeikiai
2024 / 03 / 19

Lietuviai išsiilgo egzotikos – perka vis daugiau mūsų kraštui neįprastų vaisių

Ar jau skaitėte?

Prekybininkai pastebi, kad žmonės arbūzais, bananais ar obuoliais šiandien jau neapsiriboja, o vis dažniau ieško dar neragautų skonių. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, egzotinių vaisių pardavimai vien šįmet yra išaugę 52 proc. Jų populiarumą lemia ne tik egzotiniuose vaisiuose esanti neįtikėtina vitaminų gausa, bet ir per karantiną atsiradęs kelionių troškulys.

- Reklama -

Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kad kai kurių egzotinių vaisių pardavimai per pastaruosius metus išaugo net keletą kartų. Pavyzdžiui, iš Pietryčių Azijos kilusių aromatingų citrusinių vaisių – kinkanų – per šį pusmetį nupirkta net penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rambutanų – du kartus, kertuočių – 2,5 karto. Taip pat itin didelio Lietuvos pirkėjų populiarumo sulaukia pasifloros, tamarindai, figos, papajos.

„Augantį susidomėjimą Lietuvoje mažiau įprastais vaisiais stebime jau kurį laiką. Dar labiau ši tendencija išryškėjo per pandemiją, kurios metu tolimų kraštų aplankyti negalėję žmonės, matyt, siekė bent dalelę jų patirti ragaudami egzotinius vaisius, taip naujais skoniais paįvairinant kasdienybę. Apskritai lietuviai tampa vis atviresni naujovėms, nori išmėginti naujus skonius ir produktus, skirtingų kraštų virtuves ir joms būdingą maistą. Tai neabejotinai prisideda ir prie egzotinių vaisių populiarėjimo“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šiuo metu prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse gali rasti apie 30 skirtingų rūšių egzotinių vaisių. Pasak E. Dapkienės, glaudžiai yra bendradarbiaujama su egzotinių vaisių importuotojais, kad Lietuvos žmonės galėtų išmėginti ir rinktis iš kuo įvairesnio šviežių vaisių asortimento.



„Mūsų partneriai egzotinius vaisius importuoja iš tokių šalių kaip Brazilija, Vietnamas, Tailandas, Kenija, Dramblio Kaulo krantas ir kitos. Vilniaus „Akropolyje“ esančioje „Maxima“ parduotuvėje egzotinių vaisių galima įsigyti ir iš „Mangų mangas“ stendo. Taip suteikiame pirkėjams dar daugiau galimybių įsigyti pageidaujamų vaisių iš įvairiausių kraštų“, – pasakoja E. Dapkienė.

Taip pat skaitykite:  Daugiau laiko namuose – daugiau progų pasilepinti grožio ritualais

Lietuviai eksperimentuoja vis drąsiau

Savo ruožtu įvairius šviežius egzotinius vaisius ir daržoves į Lietuvą tiekiančios bendrovės „Augma“ rinkodaros skyriaus vadovė Monika Kubiliūtė pažymi, kad besiplečiantis lietuvių akiratis, noras per maistą gauti naujų įspūdžių bei patirčių skatina šalies gyventojus domėtis ir mažiau girdėtomis vaisių rūšimis, jų panaudojimo virtuvėje galimybėmis. Kartu keičiasi ir pats suvokimas apie tai, kas yra egzotika.

- Reklama -

„Kai prieš daugiau nei dvidešimt metų pradėjome savo veiklą, net ir kiviai lietuviams atrodė kaip labai egzotinis vaisius. Dabar tai yra visiškai įprastas pasirinkimas, kurį gyventojai ne tik valgo vieną, bet ir naudoja desertams, glotnučiams, košėms, salotoms. Panašiai kelią į lietuvių virtuvę šiuo metu skinasi ir kiti iš tolimų, dažniausiai tropinių kraštų atkeliaujantys vaisiai – mangai, pasifloros, kokosai. Taip pat matome, kad vis paklausesni tampa ir tokie lietuvių ausiai neįprastus pavadinimus turintys vaisiai kaip dumplainiai, ličiai, pitachajos, rambutanai, karambola“, – sako M. Kubiliūtė

Vos pusėje papajos: vitamino C paros norma

Išaugusį egzotinių vaisių populiarumą lemia ir didėjantis šalies gyventojų dėmesys savo mitybai. Tokie egzotiniai vaisiai kaip granatai, ličiai, dumplainiai ar pasifloros išsiskiria savo maistinėmis savybėmis ir vitaminų gausa, todėl vis daugiau žmonių būtent dėl šios priežasties deda juos į savo pirkinių maišelius.

Pavyzdžiui, vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje. Papajos vaisiuje yra gausu vitamino A, E, K, taip pat B grupės vitaminų, magnio, vario, kalio, kalcio bei geram regėjimui svarbių medžiagų – alfa ir beta karotino, liuteino ir zeaksantino.

Ličių vaisiuose irgi yra gausu vitamino C. Be to, ličiai yra geras augalinės kilmės baltymų, kalio ir magnio šaltinis. Šie vaisiai taip pat vertinami dėl didelio kiekio B grupės vitamino niacino, kuris yra svarbus siekiant užkirsti kelią aterosklerozei.

Taip pat skaitykite:  Baisiai skanus Helovinas: trys užkandžių idėjos šiurpiausiai metų nakčiai

Aukšta maistine verte pasižymi ir lietuvių vis labiau mėgstamos figos. Jose gausu B ir C grupių vitaminų, antioksidantų ir aminorūgščių, fosforo, natrio, kalio, magnio ir beta karoteno. Neretai figos yra vadinamos natūraliu antidepresantu. Be to, nustatyta, kad jos mažina cholesterolio lygį kraujyje.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

TOP naujienos

Nekilnojamojo turto verslas: galimai slėpė pajamas, vengė mokesčių, pasisavino 85 tūkst. eurų

Statybų bendrovės akcininko laukia nemalonumai dėl aferų parduodant nekilnojamąjį turtą – asmuo kaltinamas pasisavinęs per 85 tūkst. eurų bei valstybei nesumokėjęs daugiau nei 26...

Įmokas į pensijų fondus mokėjo kas ketvirtas šalies gyventojas

724 tūkstančiai. Tiek šalies gyventojų papildė savo sąskaitas pensijų fonduose įmokomis už liepą. „Sodra“ primena, kad birželį baigėsi terminas, per kurį gyventojai galėjo atsisakyti...

Šiandien bus šilta, daug kur palis

Liepos 29-os dieną daug kur trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Vėjas pietvakarių, 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28...

Degant kaminui temperatūra gali pakilti net iki 1200 laipsnių

Nors Lietuvoje kaminkrėčiai nėra ruošiami, kasmet ši profesija tampa vis populiaresnė, o šio darbo amato ir subtilybių išmokstama iš kitų kaminkrėčių, kurie noriai dalinasi...

Krevečių valgymo etiketas

Krevetės – labai universali jūros gėrybė. Patiekalus su krevetėmis gaminti nesudėtinga, vis dėlto kelias pagrindines taisykles, kaip tinkamai jas valgyti ar išlukštenti prieš gaminant, žinoti reikėtų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako,...

Pranašaujant stiprų vėją, draudikai pastebi vieną tendenciją

Sinoptikams vėl kalbant apie artėjančius didžiulius vėjo gūsius, draudikai pastebi, kad kasmet vis daugėja žalų dėl stichinių nelaimių: nukenčia gyvenamieji namai, priestatai, o kainos šioms žaloms apmokėti – vis auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, paskutiniai...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS