10.6 C
Mažeikiai
2021 / 05 / 14
spot_img
spot_img

Koronavirusą tyręs Paulius Yamin Slotkus: „4-ąja pandemijos banga gali tapti psichikos ligos“

Ar jau skaitete?

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Vieni pradėjo dirbti iš namų, kiti neteko darbo, buvo priversti likti namuose, atsisakyti kelionių ir vakarėlių. Treti su virusu susidūrė akis į akį ir dar iki šiol jaučia neigiamus jo padarinius. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro jaunesniojo mokslo darbuotojo Pauliaus Yamin Slotkaus, su kolegomis Gulia Magnani ir Dalia Bagdžiūnaite gegužės mėnesį atlikusio „Krizių įveikimo ir tvarumo – CSS tyrimą, siaučianti COVID-19 pandemija – itin rimta problema, galinti turėti neigiamą įtaką žmonių psichinei sveikatai.


N24.lt – NAUJAS!


Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto ir logistikos kompetencijos centro jaunesniojo mokslo darbuotojo Pauliaus Yamin Slotkaus. Nuotrauka Simo Bernoto.

Papasakokite, kaip gimė idėja atlikti tyrimą, susijusį su COVID-19 pandemijos daroma įtaka?

Idėja gimė pamačius darbo, kasdienės veiklos pokyčius. Labiausiai jie buvo juntami kovo mėnesį, Lietuvoje įvedus pirmąjį karantiną. Pasikeitė ne tik mano, bet ir kolegų gyvenimas. Pašaliniai žmonės taip pat pradėjo dalytis istorijomis ir išgyvenimais: įvesti ribojimai neigiamai paveikė jų psichologinę būklę. Tiesa, svarbu paminėti, kad karantino poveikis kai kuriems buvo ir teigiamas, pavyzdžiui, žmonės galėjo daugiau laiko praleisti su šeima.

Buvo įdomu sužinoti, kaip žmonės stengiasi įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius. Su komandos nariais pradėjome kurti klausimyną, kuriuo remiantis būtų įmanoma lengviau įvertinti koronaviruso padarinius įvairiose šalyse. Tikėjomės rasti įžvalgų, kurios būtų naudingos ne tik šalių vyriausybėms, įmonėms, bet ir paprastiems žmonėms, norint įveikti šią ir kitas panašias krizes.

Kas tyrimo metu Jums buvo įdomiausia? Kodėl?

Išskirčiau keletą dalykų. Pirmiausia, tai įvairūs būdai, kuriais naudodamiesi žmonės prisitaikė prie nepalankių sąlygų. Pavyzdžiui, žmonės teigia, kad tokia veikla, kaip maisto gaminimas, vaikų priežiūra, nėra našta, ji nesukelia streso. Priešingai, tai puikus būdas sumažinti stresą.

Antra, žmonės stengiasi susiburti, padėti vieni kitiems. Remiantis mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 1 iš 5 respondentų, kuris yra susijęs su VILNIUS TECH, karantino metu padėjo savo bendruomenei ir šaliai. Visa tai turi teigiamą poveikį ne tik padedančiojo psichinei būklei, bet ir visai visuomenei.

Tyrimą atlikote su komanda. Į kokius kriterijus atsižvelgdamas būrėte savo komandą? Kodėl?

Sulaukęs Paryžiaus pažangių studijų instituto ir jų pasaulinio pandemijos tyrimų tinklo (angl. World Pandemic Research Network) pasiūlymo, galėjau prisidėti prie CCAQ krizių įveikimo vertinimo klausimyno kūrimo.

Tai – atvirojo kodo klausimynas, kurį COVID-19 pandemijos metu galima naudoti vertinant žmonių reakcijas į stresą. Jį kūrėme kartu su geriausiais Europos ekspertais iš VILNIUS TECH, Londono ekonomikos mokyklos, Kopenhagos ir Dublino universitetų.

Šio tyrimo duomenis naudoti ir pritaikyti galės viso pasaulio mokslinių tyrimų grupės. Šiuo metu paraiškos dėl naudojimo teikiamos Lietuvoje, Italijoje, Airijoje, taip pat planuojama teikti Kinijoje ir Kolumbijoje.

Kuriant CCAQ klausimyną, prisidėjo ir tarptautiniai mokslininkai. Bendradarbiavau su Londono ekonomikos mokykloje dirbančia Giulia Magnani, Elgesio laboratorijoje (angl. Behavioral Lab LT) dirbančia dr. Dalia Bagdžiūnaite. Svarbu šią apklausą taikyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kad būtų galima jas palyginti.

Kiek laiko truko Jūsų tyrimas?

Tyrimą pradėjome kovo mėnesį, kai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, o apklausą platinome balandžio mėnesį. Gautus duomenis analizuojame iki šiol.

Koks buvo tyrimo tikslas, uždaviniai, eiga?

Tyrimo metu buvo siekiama geriau suprasti psichologinius mechanizmus, kuriuos žmonės naudoja, stengdamiesi įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus neigiamus padarinius. Visa tai reikalinga tam, kad valstybės institucijoms, įmonėms ir žmonėms būtų galima pateikti rekomendacijas, kurios galėtų sumažinti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

Norėdami šią idėją įgyvendinti, kaip ir minėjau, sukūrėme klausimyną. Jį platinome daugelyje šalių. Viliuosi, kad su išvadomis susipažins ne tik atskirų valstybių politikai, verslo atstovai, bet ir paprasti žmonės.

Lietuvoje, naudodamiesi VILNIUS TECH vidiniais ir išoriniais kanalais, prašėme žmonių atsakyti į klausimus ir surinkome beveik 400 respondentų atsakymus. Į apklausą atsakė 78 proc. Vilniuje gyvenančių žmonių. Daugiau nei pusė respondentų, t. y. 62 proc., buvo moterys. 67 proc. apklaustųjų priklausė 18–30 metų amžiaus grupei.

Kokie atlikto tyrimo rezultatai? Kaip manote, nuo ko jie priklauso?

Tyrimo metu išsiaiškinome daug įdomių faktų. Dalį jų patvirtina ir kiti moksliniai tyrimai. Tai turėtų padėti teikiant patarimus, kaip sumažinti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį. Pavyzdžiui, karantino metu stresą jautė ne tik tie žmonės, kurie anksčiau turėjo psichikos sutrikimų.

Remiantis rezultatais, Lietuvoje net 75 proc. žmonių patyrė stresą, o 60 proc. patyrė bent vieną iš šių reakcijų: jautė nerimą, nebuvo motyvuoti atlikti tam tikrus darbus, jiems buvo sunku susikaupti.

Skirtingo amžiaus grupių žmonės buvo paveikti nevienodai. Tyrimo metu jaunesnio amžiaus, mažas ir vidutines pajamas gaunantys, nesimokantys, universitetinio išsilavinimo neturintys, nesusituokę, neturintys vaikų žmonės pažymėjo, kad karantino laikotarpiu patyrė itin didelį stresą.

Analizuojant gautus rezultatus paaiškėjo, kad žmonės buvo labiau susirūpinę ne dėl savo sveikatos ar saugumo, o priešingai – dėl savo artimųjų sveikatos, jų saugumo ir to, kad artimieji turi nepakankamai lėšų.

Daug streso sukelia ir domėjimasis žiniasklaidoje skelbiama informacija apie COVID-19 pandemiją. Taip pat žinojimas, kad teks vykti viešuoju transportu, pavyzdžiui, autobusais, lėktuvais, taksi automobiliais.

Karantino metu pasikeitė veikla, kuria žmonės užsiima: jie pradėjo daugiau gaminti, dažniau skaityti interneto dienraščius, apsipirkinėti internetu, mokytis nuotoliniu būdu, tvarkytis. Tiesa, šie pokyčiai tarp moterų ir vyrų pasiskirstę netolygiai. Moterys dažniau gamino maistą ir tvarkė namus, o vyrai dažniau mokėsi.

Respondentai teigė, kad mokymasis, darbas, maisto gaminimas, vaikų priežiūra jiems nebuvo našta. Priešingai, ši veikla padėjo įveikti krizę ir sumažinti streso lygį.

Atlikote tyrimą apie COVID-19. Kaip manote, kam pandemija padarė didžiausią įtaką? Kodėl?

Sunku pasakyti, bet daugiau dėmesio turime skirti žmonių psichinei sveikatai, kuriai COVID-19 pandemija, įvesti ribojimai padarė didžiausią poveikį. Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad reikia keisti senus įpročius. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Praeis dar daug laiko, kol galėsime grįžti į įprastas vėžes.

Dirbdami neįprastomis sąlygomis, turime prie jų prisitaikyti, diegti naujoves, užuot grįžę prie senų įpročių.

Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti, norint kuo greičiau atsigauti po koronaviruso pandemijos?

Tikiu, kad atliktas tyrimas pateikia tam tikrų įžvalgų, kaip padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą pandemijos daromą poveikį mūsų psichinei sveikatai. Tai – puiki galimybė prisitaikyti prie naujos situacijos, transformuotis ir diegti naujoves.

Siunčiame labai aiškią žinią valdžios institucijoms, įmonėms, visuomenės nariams – būtina atkreipti dėmesį į žmonių psichinę sveikatą, neigiamus padarinius sveikatai, kuriuos sukelia COVID-19 pandemija. Nukentėti gali visi. Ne tik tie, kurie anksčiau yra sirgę psichinėmis ligomis.

Atrodo, kad pagalba kitiems, aktyvus dalyvavimas iniciatyvose ne tik padeda mūsų psichologijai, bet ir sumažina neigiamą krizės poveikį.

Kaip manote, ką turėtų padaryti kiekvienas, norėdamas prisidėti prie koronaviruso plitimo mažinimo?

Pirmiausia pagalvokite apie kitus. Apklausos rezultatai rodo, kad žmonėms labiau rūpi artimųjų, o ne jų pačių sveikata ir saugumas. Tai yra gera žinia. Nes būtent tai gali paskatinti daugelį žmonių laikytis rekomendacijų ir ribojimų, kurie, kaip mes žinome, gali padėti sumažinti viruso plitimą.

Žmonės yra linkę netinkamai vertinti įvairias rizikas. Pavyzdžiui, jie netinkamai dėvi kaukę ir sako, kad susidūrę su virusu išliks drąsūs ir sveiki. Jų nuomonė pasikeičia tuomet, kai kalbama apie galimybę apsaugoti kitus žmones. Juk žinome, kad kaltės jausmas – itin galingas.

Visuomenės nariai turėtų būti sąmoningi: nereikia, kad vyriausybė nuspręstų ir pasakytų, nuo kurios dienos kaukes dėvėti privaloma, kada galima jų nenešioti. Tai suprasti turėtume patys, norėdami pasirūpinti savo artimaisiais.

Žinutė mąstyk apie kitus apima valdžios institucijas ir įmones: ekonomika ir pelnas – labai svarbūs veiksniai. Tačiau kiekvienas, kuris rimtai vertina ilgalaikes prognozes, turi pripažinti, kad labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

Žinoma, ji priklauso ir nuo žmonių psichologinės pusiausvyros. Pavyzdžiui, jeigu žmonės negali dirbti pagal lankstų darbo grafiką, mažėja jų motyvacija, jie perdega.

Kaip manote, kokį vaidmenį pandemijos metu atlieka bendruomenė?

Mano manymu, labai svarbų. Atliktas tyrimas atskleidė, kad veikimas kartu su bendruomene ar jos labui padeda sumažinti neigiamą psichologinę įtampą ir kitus krizės padarinius.

Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, padedantys kitiems, krizės metu dažnai patiria daug didesnį stresą. Tačiau pasibaigus krizei jie būna daug geresnės psichologinės formos. Manau, kad mes turime perduoti šias žinias kuo daugiau žmonių, kad jomis būtų galima pasinaudoti.

Agnė Augustinaitė
Ryšių su visuomene skyriaus specialistė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Simo Bernoto nuotrauka.

Pridėtinis cukrus: kaip neapsirikti renkantis maisto produktus?

Tokie kasdieniai maisto produktai kaip pienas, sultys ar džiovinti vaisiai atsiduria dažname pirkinių krepšelyje, tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio sveikais laikomuose produktuose gali slėptis keletas arbatinių šaukštelių pridėtinio cukraus. Dietologas paaiškina, kodėl pirkėjai...

Artimiausią parą pietinis ciklonas atneš gausų lietų

Šiandien Lietuvoje protarpiais lietus, vietomis su perkūnija. Per perkūniją besikeičiančios krypties vėjo gūsiai kai kur 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15, šiaurės vakariniuose rajonuose 7–9 laipsniai šilumos. Gegužės 1-os naktį kai kur trumpai palis, dieną lietaus...

Pandemija išryškino vairuotojo pažymėjimo vertę – kiek kainuoja noras išmokti vairuoti?

Daugelis gyventojų šiandien neišsiverčia be vairuotojo pažymėjimo, o dėl pandemijos išaugus kurjerių ir kitų su vairavimu susijusių profesijų poreikiui, teisę vairuoti suteikiantis dokumentas tapo dar paklausesnis. Tiesa, karantino suvaržymai kuriam laikui buvo apriboję galimybę...

Vasarą „Maxima“ planuoja papildomai įdarbinti apie 600 darbuotojų

Nemokamas apgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pajūryje, skatinamosios premijos, draudimas nuo COVID-19 ligos bei tolimesnės karjeros galimybės. Tai tik dalis privalumų, kuriuos ieškantiems darbo vasarą siūlo prekybos tinklas „Maxima“. Didžiausias šalies darbdavys vasaros sezono...

Vasariška gaiva ant jūsų stalo: šaltsriubių receptai

Šiltąjį sezoną, ko gero, niekas taip gerai neatvėsina kaip dubuo šaltos gaivinančios sriubos. Tačiau visai nebūtina kasdien mėgautis vis tuo pačiu šaltibarščių skoniu. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, kviečia eksperimentuoti...

Karantino kartos vaikams – naujoviška ugdymo paslauga

Investuoti į vaikų emocinio intelekto ugdymą bei empatiją, o per savaitgalio žygius – iškrauti per karantiną sukauptą emocinį balastą. Dviejų pedagogių subrandinta iniciatyva nuo pat pirmų dienų sulaukė didžiulio tėvų susidomėjimo. „Karantinas mūsų pasiūlytoms...

Horoskopai balandžio 30 dienai

AVINASNors ir negalite sutikti su savo oponentu, galėtumėte daug ko iš jo išmokti. Atviras protas ir sugebėjimas išklausyti gražiai įprasmintų dieną. Diena tinkama tyrimams ir kūrybai. JAUTISKai visi pranašingi ženklai atrodo beprasmiški, bandykite skaityti tarp...

Vietinio turizmo prošvaistės: verslas į iššūkius žvelgia kūrybiškai

Dėl kurį laiką vietinį turizmą varžiusių keliavimo tarp savivaldybių ribojimų, stipriai sumažėjo turizmo objektų lankomumas. Atlaisvinus judėjimo suvaržymus, kelionių ir naujų patirčių išsiilgę žmonės pamažu vėl grožisi bundančia gamta, domisi dar neatrastais šalies kampeliais....

Karantiną pavertė galimybe – tobulins viešojo kalbėjimo įgūdžius

Daugiau negu 1000 marketingo specialistų vienijanti Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula“ trečiadienį pradeda naują iniciatyvą – „LiMA Talks“. Kiekvienas į naująjį projektą įsitraukęs asociacijos narys turės galimybę tobulėti viešojo...

Šiandien vietomis truputį palis. Aukščiausia temperatūra 7–11 laipsnių šilumos

Artimiausiomis dienomis numatomi ramesni, sausesni ir šiltesni orai. Šiandien vietomis truputį palis. Aukščiausia temperatūra 7–11 laipsnių šilumos. Balandžio 29 d. kai kur trumpai palis. Vėjas pietų, pietryčių, naktį silpnas, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį nuo 1...

Horoskopai balandžio 28 dienai

AVINASApsvarstykite poilsinės kelionės galimybę. Pats laikas atgaivinti ryšius su senais draugais ar toliau gyvenančiais šeimos nariais. Geriausia būtų paskambinti ar parašyti laišką. Sapnų reikšmės » JAUTISDalykitės savo teigiamomis emocijomis su mylimu žmogumi. Jūsų dovanos bus su...

Arbūzai jau pasiekė parduotuves – kaip išsirinkti skaniausią vaisių

Nors pavasariškos šilumos dar tenka palaukti, šiltąjį sezoną pranašaujantys vaisiai jau pasiekė parduotuves. Tarp labiausiai gyventojų laukiamų atsiduria ir arbūzai, be kurių vasara sunkiai įsivaizduojama. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad...

Balandžio 24-os dieną debesuota su pragiedruliais

Šiauriau apsistojęs ciklonas iš šiaurės plukdys vėsius, vėjuotus, protarpiais su krituliais orus. Balandžio 24-os dieną debesuota su pragiedruliais. Daug kur protarpiais krituliai. Vietomis galima perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–18...

Horoskopai balandžio 24 dienai

AVINASNors ir negalite sutikti su savo oponentu, galėtumėte daug ko iš jo išmokti. Atviras protas ir sugebėjimas išklausyti gražiai įprasmintų dieną. Diena tinkama tyrimams ir kūrybai. JAUTISKai visi pranašingi ženklai atrodo beprasmiški, bandykite skaityti tarp...

Auga lai augalai: daržo entuziastės Solveigos Pranckūnės patarimai pradedantiesiems ir patyrusiems

Daržų ir sodų darbymetis balandžio ir gegužės mėnesiais pasiekia patį įkarštį. Tad į šio sezono daržininkystės traukinį norintys suspėti naujokai turėtų suskubti, o patyrę mėgėjai – prisiminti būtiniausius darbus. Ir visai nesvarbu, ar gyvenate...

Šiandien Lietuvoje daug kur protarpiais krituliai, vyraus lietus

Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs, vėjuoti, protarpiais su krituliais orai. Šiandien Lietuvoje daug kur protarpiais krituliai, vyraus lietus. Vietomis vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–19 m/s. Aukščiausia temperatūra 4–8 laipsniai šilumos. Sapnų reikšmės » Balandžio 24-os naktį...

„Sodra“ skambina senjorams – ne dėl pensijos, o dėl skiepų

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie...

Tikrus stebuklus darantys septyni superproduktai – sveikesniam ir laimingesniam gyvenimui

Pandeminis laikotarpis, iškėlęs daugybę iššūkių, daugeliui lėmė prastėjančią fizinę bei emocinę sveikatą. Tačiau užtikrinti geresnę savijautą, psichologinę būseną ir sklandesnę organizmo veiklą gali tinkamas maistas, o mitybos ekspertai pastebi, jog septyni superproduktai daro tikrus...

Horoskopai balandžio 23 dienai

AVINASInformuokite kitus, kaip sekasi įgyvendinti bendrus sumanymus. Kuo dalykiškesnis būsite, tuo didesni bus jūsų šansai siekiant pasisekimo. Būkite atidus prekybos vietose. JAUTISAplinkiniams jūsų nuomonė šiandien gali būti nepriimtina. Vis dėlto turite įgyvendinti, ką sumanėte, juolab...

Ekologiški produktai: kaip tinkamai perskaityti etiketę ir neapsirikti

Šiais laikais valgyti sveiką ir ekologišką maistą nebėra nei prabanga, nei mada. Ekologiškų produktų galima rasti ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir daugelio prekybos centrų lentynose. Todėl, pasak Aldonos Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės...

Artimiausiomis dienomis įsivyraus vėjuoti, darganoti ir vėsūs orai

Šiandien daug kur protarpiais lis, vakare šalies vakaruose kai kur kris šlapdriba. Dieną vietomis galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–11, vakariniuose rajonuose kai kur 4–6...

Horoskopai balandžio 22 dienai

AVINASĮ pasaulį žvelgiate optimistiškai, ir ne be pagrindo. Būtent optimizmas šiandien jums neša sėkmę. Progai pasitaikius nevenkite lyderio vaidmens. Vakare draugų kompanijoje gali atsiskleisti jūsų slapti talentai. JAUTISJums viskas sekasi, jūsų nuotaika puiki. Būtų kvaila...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img