1.7 C
Mažeikiai
2025 / 02 / 09

Jūrų muziejuje gydoma jau dešimt ruonių jauniklių

Ar jau skaitėte?

Ruoniukas. Nuotrauka Pavel Kulikov ir Arūno Grušo.

Gamta karantino nežino: per dešimt dienų į Lietuvos jūrų muziejų atgabenta jau net 10 nusilpusių ruoniukų-pamestinukų iš Baltijos pajūrio. Aštuoni iš jų – patys silpniausi – yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje: dviejose voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Priešais – darbuotojų kabintas. Trys specialistai, pasikeisdami, dieną-naktį budi prie šių nelaimėlių. Duoda vaistus, maitina, valo.

- Reklama -

Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš dešimt dienų.

– O paskui pasipylė beveik kas dieną, šiandien – net du, – pasakojo Arūnas. – Du ruoniukus patys pagal pranešimą atsivežėm, kitus atgabeno „Nuaras“. Vežami iš visos pakrantės: Būtingės, Palangos, Girulių, Juodkrantės, Nidos. Visi devyni – tikri skurdukai, o menkiausia yra jau vakar su tamsa atvežta ruoniukė – ji sveria vos 11 kilogramų net – keliais kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Jai sužalotas snukutis, išplėštas net vienas dantis – panašu, kad šuo nučiupo dantimis ir snukučio ir draskė.

Ir kiti aštuoni jaunikliai – sukandžioti šunų ir laukinių gyvūnų, sukapoti paukščių. Visiems yra skirti antibiotikai, kurie lengvina žaidų gijimą ir neleidžia joms supūliuoti. Visi gyvūnai pirmiausia yra girdomi tik fiziologiniu tirpalu, vėliau pereinama prie skystos tyrės iš žuvies, grietinėlės, vitaminų bei papildų, kuri irgi duodama per zondą.

Arūnas Grušas džiaugiasi, kad nei vienas gyvūnas neturi virškinimo problemų.

– Visi ėda noriai, nuo skystesnės tyrės pereina prie tirštesnės ir jau du maitinasi žuvyte, – pasakoja biologas .– Tiedu jau yra išgabenti į karantino baseinėlį muziejuje. Jeigu visi taip gerai stiprės, tai kasdien po vieną keliaus į muziejų, nes dviejose voniose tiek gyvūnų sutalpinti neįmanoma.

- Reklama -

Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 30 metų buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Prie Baltijos pilkųjų ruonių gelbėjimo projekto prisideda ir AB „Novaturas“.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Nina Puteikienė
Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja

TOP naujienos

Populiariausi vilniečių vardai, tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Tradiciškai, baigiantis metams, Vilniaus savivaldybė apžvelgia prabėgusius metus ir suskaičiuoja, kiek vilniečių gimė, kiek sukurta šeimų, baigiant dar vieną dešimtmetį ir pasitinkant 2020-uosius. Gruodžio...

Laukia pokyčiai keliuose: 5 patarimai, kaip jiems paruošti savo automobilį

Dėl karantino Lietuvoje pastebimai sumažėjo eismo srautas – daugelis vairuotojų prie vairo sėda tik esant būtinybei. „Lietuvos draudimas“ primena, kad net ir retos kelionės...

Juos privaloma valgyti žiemą: kaip gerųjų bakterijų gauti iš maisto?

Žiemą lydi šaltukas, sniegas ir mažiau saulės šviesos, o tokiomis sąlygomis keičiasi mūsų organizmo poreikiai. Vienas iš svarbių elementų, kuriuo šaltuoju metų laiku daugelis...

Šaltis kausto automobilius: techninės pagalbos poreikis išaugo keturis kartus

Naujieji metai prasidėjo rimtais pokyčiais – termometrų stulpelis staiga smuko net keliolika laipsnių. Meteorologai įspėja, kad vietomis šaltis gali spustelėti iki žemesnės nei -20...

Vasario 11-oji: vardadieniai

Vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena; Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena; Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Vasario vienuoliktoji, sekmadienis, (septintoji 6-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 323 dienos. Savo vardadienius šiandien...

Akyse žaibuoja arba mirga vaizdas? Kai kuriais atvejais tai gali pasibaigti net aklumu

Ne vienas yra patyręs jausmą, kai staiga atsistojus arba pažvelgus į ryškią šviesą prieš akis atsiranda įvairios dėmelės, žaibai arba vaizdas pradeda mirgėti. Kas tai per reiškinys ir kada dėl jo reikėtų sunerimti? Vilniaus...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS