Pasaulio gyventojų skaičius kasdien išauga po 200 tūkstančių. Visas šis populiacijos augimas koncentruojasi miestuose. Prognozuojama, kad 2050 metais miestiečių pasaulyje bus jau dukart daugiau nei provincijos gyventojų. Tai reiškia, kad itin sparčiai didėja ir būsto mieste poreikis. Anot ekspertų, augimo galimybės yra tik dvi. Pirmoji – auginti miestų plotą, didinant priemiesčius. Antroji – tankinti jau esamos miestų teritorijos apgyvendinimą. Pastarasis variantas sulaukia daugiau užtarėjų, nes kompaktiški miestai patogesni žmogui ir palankesni klimatui.
Augimo į plotį perspektyva nėra itin tvari: namai užima didelius žemės plotus, kurie negali būti panaudoti žemės ūkiui ir mažina gamtos įvairovę. Didėjantis maisto poreikis ir klimato kaitos keliama grėsmė pasėliams ir ūkininkavimui tinkamai žemei reiškia, kad teks mažinti laukinės gamtos plotą, toliau naikinti buveines ir ištisas gyvūnų rūšis.
Kartu miestų didinimas į plotį didina asmeninių automobilių poreikį. Natūrali tokio poreikio pasekmė – didėjančios transporto spūstys, augančios laiko sąnaudos norint pasiekti žmonėms reikalingas vietas – darbą, ugdymo įstaigas, prekybos ir paslaugų vietas, namus. Taip pat tai yra priežastis, dėl kurios didėja ir stovėjimo aikštelių būtinybė.
Dėl to politikai ieško sprendimų, skatinančių miestus statyti į aukštį ir efektyviau išnaudoti jau dabar užstatytus plotus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje svarstomas planas iki 2050 metų nebedidinti užstatytų žemės plotų.
„Miestų tankinimas ir gyventojų koncentravimas į aukštesnius, daugiau šeimų talpinančius pastatus ne tik sumažina žemės plotus, kuriuos dengia pastatai bei stovėjimo aikštelės automobiliams. Kartu toks gyvenimo būdas suteikia galimybę sunaudoti gerokai mažiau statybinių medžiagų, kurių gamyba itin nepalankiai veikia klimatą“, – sako nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.
Kelionės į darbą
Statistinis vilnietis spūstyse per metus praleidžia vidutiniškai 136 valandas, rodo praėjusiais metais vykusios Judumo savaitės renginyje pateikti duomenys.
Noras gyventi erdviau, turėti daugiau privatumo lemia Vilniaus horizontalų augimą – Riešės, Avižienių, Lentvario, Kuprioniškių, Nemenčinės, Bajorų kryptimis. Toks augimas lemia ir intensyvesnius transporto srautus į Vilnių.
Siekiant sumažinti gyventojų spūstyse prarandamą laiką ir skatinti miestų dinamiškumą visame pasaulyje populiarėja 15 minučių miesto koncepcija. Pagal ją visos gyventojams reikalingos vietos turėtų būti pasiekiamos per 15 minučių pėsčiomis arba viešuoju transportu.
„Tiesa yra ta, kad pagal 15 minučių konceptą parengti miestų rajonai taupo mūsų laiką, galime daugiau jo skirti poilsiui, šeimai. Miesto centre sukoncentravus daug gyvenamųjų ir darbo vietų, prekybos ir paslaugų centrų įmanoma pasiekti gerokai efektyvesnį laiko išnaudojimą, tuo pačiu – geresnę gyvenimo kokybę“, – tvirtina G. Wolfas.
15 minučių miesto koncepcija numato, kad tankiuose miestų centruose pakankamai dideli plotai skiriami ir atviroms erdvėms, kurios veikia kaip žmonių traukos centrai, taip pat skatina vietos gyventojų fizinį aktyvumą. Tankiuose miestų centruose savaime, dėl sumažėjusio poreikio važiuoti, mažėja transporto srautai. Juos dar labiau mažina tikslingai priimami judėjimo automobiliais populiarumą mažinantys sprendimai. Tokiu būdu pasiekiama sveikatai palankesnė oro kokybė centrinėje miesto dalyje.
Aplinkos oro tarša
Tyrimą atlikę Drezdeno technologijų universiteto (Vokietija) mokslininkai padarė išvadą, jog kelionės, trikdomos transporto spūsčių, trunka iki 4 kartų ilgiau, jų metu sudeginama 80 proc. daugiau kuro, lyginant su ta pačia kelione, kai važiuojama be spūsčių. Kartu tai reiškia, kad panašiai išauga ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio, azoto oksidų ir smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios gali patekti į eismo dalyvių plaučius, koncentracija.
„Remiantis oro kokybės tyrimų duomenimis, prasčiausia oro kokybė miestuose yra prie intensyvaus eismo gatvių bei rajonuose, kur šildomasi deginant kietąjį kurą individualių namų autonominiuose įrenginiuose“, – nurodo Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Ji nurodo, kad jau yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad vairuotojai ir keleiviai yra veikiami didelių teršalų koncentracijų, ypatingai spūsčių metu. Rytinių ir vakarinių spūsčių metu darbo dienomis oro kokybės tyrimų stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja teršalų koncentracijų padidėjimus. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vidutiniškai teršalų (kietųjų dalelių, azoto dioksido) koncentracijos gali išaugti 2-3 kartus, lyginant su įprastinėmis eismo sąlygomis.
Fizinis aktyvumas
Neatsiejamas miestų tankinimo proceso ir Europos miestų centrinių rajonų elementas – intensyvus pėsčiųjų bei dviratininkų eismas. Gyventojai vaikščioti pėsčiomis bei važiuoti dviračiais skatinami ir pritaikant infrastruktūrą specialiai jiems, didinant viešųjų erdvių patrauklumą, ir mažinant miestų centrų patrauklumą automobilių eismui. Pavyzdžiui, branginant parkavimo paslaugas.
Tuo tarpu gyvenimas priemiestyje reikalauja automobilio. Dažnu atveju, atokiau nuo miesto esančios gyvenvietės neturi tokio išvystyto viešojo transporto tinklo kaip mieste. Dėl šios priežasties gyvenantiems toliau nuo miesto centro rytus ir vakarus reikia pašvęsti ilgesnėms kelionėms, kurias lemia spūstys.
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės, nepaisant gyvenamosios vietos, siekia būti aktyvesniais ir į savo dienotvarkę įtraukia sveikatinimą sporto klubuose, paįvairina kelionę iki darbo važiuodami dviračiu ar eidami pėsčiomis, skatina savo vaikų aktyvumą. Vis dėlto miestuose sporto būrelių pasirinkimas didesnis visoms amžiaus grupėms – nuo naujagimių iki senjorų. Priemiestyje tokios įvairovės nėra.
Sveikata
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog fizinio aktyvumo stoka yra itin svarbi sveikatos sutrikimų, prastesnės gyvenimo kokybės ir trumpesnio gyvenimo priežastis.
„Paskaičiuota, kad padidinus fizinį aktyvumą iki 2030 metų galima būtų išvengti net 500 mln. svarbių neužkrečiamųjų ligų ir psichinių būklių – širdies ligų, nutukimo, diabeto ir kitų“, – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime cituojama Fizinio aktyvumo padalinio vadovė Fiona Bull.
PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. nepakankamai fiziškai aktyvių žmonių. 2016-aisiais metais ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse per mažai fiziškai aktyvių žmonių buvo net dukart daugiau, nei besivystančiose valstybėse.
15 minučių miesto koncepcijos pritaikymas yra palankus fiziniam aktyvumui ne tik dėl pėstiesiems labiau pritaikytos infrastruktūros bei didesnės motyvacijos vaikščioti, nes atstumai būna pakankamai nedideli. Sutankintiems centriniams miesto rajonams būdingi mažesni transporto priemonių srautai ir mažesnė oro tarša.
„Didesnis populiacijos ir paslaugų tankis bei įvairovė, pasiekiami taikant 15 minučių miesto planavimo modelį, sumažina kelionių atstumus, leidžia motorizuotą transportą pakeisti aktyviomis kelionėmis, dėl ko mažėja anglies dvideginio išmetimas ir oro tarša, gerėja oro kokybė. Atsilaisvinusios viešosios erdvės gali būti apželdintos ir savo ruožtu kažkiek prisidėti prie anglies dvideginio sugėrimo bei sumažinti miestuose pasireiškiantį karščio salos reiškinį. Kartu visi šie veiksniai lems geresnę piliečių sveikatą ir mažesnį sveikatos sutrikimų kiekį – mažiau ankstyvų mirčių, kvėpavimo ir kraujotakos ligų, nutukimo smegenų ligų bei vėžinių sutrikimų“, – žurnale „The Lancet“ rašo sutankintų miestų poveikį sveikatai analizavę mokslininkai.
Efektyviausias kelias
„Apibendrinus galima teigti, kad miestų koncentravimas ir mišrios paskirties statinių gausėjimas centrinėje miesto dalyje yra efektyviausias būdas spręsti daugelį šiandienos miestams būdingų problemų – poveikio aplinkai, transporto spūsčių ir kelionių trukmės, gyventojų sveikatos“, – sako G. Wolfas.
Anot eksperto, atviri miestų rajonai, siūlantys didelę paslaugų, komercinės ir kultūrinės veiklos, gyvenamųjų vietų ir atvirųjų erdvių įvairovę patrauklūs ne tik tuo, kad gali sumažinti ir kelionių kainą – skaičiuojant ir pinigine prasme, ir laiku – ir kainą gyventojų sveikatai.
Jis nurodo, kad, nepaisant to, jog centrinėse didžiųjų miestų dalyse tradiciškai ir taip tankus apstatymas didelio aukštingumo pastatais, neretai tokie pastatai būna išnaudojami neefektyviai.
„Pasaulinė patirtis rodo, kad miestų centruose esančių neefektyviai naudojamų arba apskritai nebenaudojamų pastatų perplanavimas pirmuosius aukštus skiriant aktyviai komercinei veiklai pasižymi gebėjimu paskatinti vietos verslą, sustiprinti bendruomenes, sumažinti teršalų išmetimą ir padidinti žmonių aktyvumą“, – teigia G. Wolfas.
Aistė Veberaitė
Project manager
