18.4 C
Mažeikiai
2024 / 06 / 21

Draudikai suskaičiavo tropinės vasaros nuostolius

Ar jau skaitėte?

Sausra. Nuotrauka Markus Spiske temporausch.com iš Pexels.

Tropiniai vasaros karščiai bei juos keitusios gamtos stichijos Lietuvos gyventojų turto ir šiemet nepagailėjo. Draudikai skaičiuoja, kad gamtos jėgų ir stichijų nulemtų įvykių vasarą buvo penktadaliu daugiau, palyginti su 2018-ųjų vasara, tiesa, jų žalos buvo beveik dešimtadaliu mažesnės nei pernai.

- Reklama -

Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės duomenimis, pati nesėkmingiausia diena gyventojų turtui šiemet buvo birželio 13-oji, kai po karšto oro bangos kai kuriuos šalies regionus negailestingai nusiaubė kruša. Palyginti su nuostolingiausia pernai metų diena, šiemet per tokią dieną žalų skaičius šoktelėjo net triskart – iki 85 draudiminių įvykių.

Orų prognozės – horoskopų vietoje

Bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mareko Ernesto Goliančiko teigimu, su gamtos stichijomis plikomis rankomis nepakovosi, tačiau stebina tai, kad nemaža dalis asmeninio nekilnojamojo turto nukenčia, tarsi sinoptikų prognozės būtų laikomos pačiais nepatikimiausiais horoskopais.

„Kalbant apie remonto ar renovavimo darbus, karštas oras padeda greičiau išdžiovinti drėgnas – betonuotas, glaistytas, dažytas ir panašias – zonas. Tačiau kiaurą parą palikti atlapoti langai, o ypač stoglangiai, liūties metu iš esmės tampa Trojos arkliu, nes per juos į vidų staigiai pakliūva didelis vandens kiekis. Jei nesate šalia, esant kritulių tikimybei geriau viską sandariai uždarykite, nerizikuokite“, – sako M. E. Goliančikas.

Lėčiausiai iš visų kritulių leidžiasi snaigės, kurios sklendžia 3-5 kilometrų per valandą greičiu, tačiau snaigės vasarą yra neaktualu. Tuo tarpu lietaus lašas krenta nepalyginamai greičiau, maždaug 24 kilometrus per valandą. Ir vis dėlto, šiuo atžvilgiu nepralenkiami krušos metu krentantys ledo gabaliukai – 2,5 centimetro siekiantis gabaliukas lekia net apie 64 kilometrų per valandą greičiu.

- Reklama -

Vasaros liūtys ir krušos į draudikus šiemet paskatino dažniau kreiptis nekilnojamojo turto savininkus, kurių būstas tuo metu tiesiogine prasme buvo likęs be stogo. Pasak specialisto, tokiu atveju vidutinė žala siekia apie 2 tūkst. eurų.

„Renovuojami, remontuojami arba statomi statiniai nuo kritulių nukenčia skaudžiausiai. Jų stogas arba nuimtas arba dar net neuždėtas, o ir užklojimas polietilenine plėvele gamtos stichijų atvejais negelbsti. Laukiant liūties ar bent smarkaus lietaus reikėtų pagalvoti apie rimtesnę būsto apsaugą“, – atkreipia dėmesį Marekas Ernestas Goliančikas.

Šios vasaros rykštė – vėjas ir kruša

Bene skaudžiausiai šiemet vasarą nekilnojamąjį turtą talžė smarkus vėjas ir kruša. Ledo gabaliukai daužė langus, terasų ir pavėsinių stogus, šiltnamius, vėjas kilnojo stogus, plėšė šiferį.

„Iš karto matant gamtos stichijų pasekmes paprasčiau jas taisyti. Tačiau pasitaikė atvejis, kuomet stiprus vėjas paslinko stogo dangą, gyventojai to nepastebėjo, o vėliau pasipylęs lietus ėmė sunktis į vidų. Tokiais atvejais ima „banguoti“ lubos, dėmėmis pasidengia sienos, atsilupa apdaila, sugenda buitinė technika“, – sako specialistas.

Stiprus vėjas ne tik išvarto medžius, bet ir sutrauko elektros laidus – tokiu atveju dėl elektros tiekimo pertrūkių sugenda šildymo katilai, kondicionavimo sistemos, iš rikiuotės išeina net vartų atidarymo sistemos, telefonspynės.

„Be to, žaibo sukelta elektros iškrova gali sudeginti laidus, komutatorius. Pradingęs internetas tai ne tik pradingusi galimybė naršyti, dirbti, bendrauti. Jei signalizacijos sistema prijungta prie interneto – ji išsijungia irgi, vaizdo kameros nefiksuoja bei neperduoda vaizdo. Kartais tokių situacijų tiesiog neįmanoma išvengti, bet elektros sistemos pažeidimai kainuoja nepigiai, dažniausiai keletą tūkstančių eurų“, – teigia M. E. Goliančikas.

Šiemet birželio-rugpjūčio mėnesiais draudimo bendrovės klientai registravo 236 draudiminius įvykius, kilusius dėl gamtos jėgų ir stichijų – 24 proc. daugiau nei pernai (190). Nors šiais metais gamtos stichijų pasekmės palietė daugiau žmonių nei pernai, tačiau užregistruoti įvykiai buvo smulkmesni.

Šiemet birželis Lietuvoje mušė karščio rekordus ir buvo šilčiausias nuo 1961 metų. Nors šalį vasarą kartkartėmis merkė liūtys, hidrologinės sausros padariniai upėse jautėsi dar rugpjūčio pabaigoje.

Živilė Tiškevičiūtė
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

TOP naujienos

Horoskopai vasario 26 dienai

AVINASŠeima šiandien lauks iš jūsų savaitgalio plano. Pasistenkite jų neapvilti. Rimtus sprendimus ir darbus atidėkite kitai dienai. Šiandien turite linksmintis ir linksminti kitus. Sapnų reikšmės JAUTISNeprotingai...

Šaltis numarino automobilio akumuliatorių – kur jį priduoti?

Kiekvienas vairuojantis automobilį puikiai žino, kad šaltis gali visiškai numarinti akumuliatorių ir transporto priemonė ne tik neužsives, bet dar ir teks pirkti naują akumuliatorių....

Vasario 9-oji: vardadieniai

Vasario 9-oji – Tarptautinė odontologų diena; Picos diena. Vasario devintoji, penktadienis, (penktoji 6-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 325 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia...

Mažeikių rajone aptikta sodyba, kurios savininkas pretendavo tapti „kulinarinio paveldo puoselėtoju“ (video)

Seime dar vykstant kovai dėl naminės degtinės legalizavimo, kai kurie gyventojai, net nelaukdami sprendimų, imasi iniciatyvos kulinarinio paveldo puoselėjimu kaimo sodybose. Ir visai nesvarbu,...

ORAI: Sekmadienis atneša permainas: lietus ir vėjas žada išbandymą, bet prasideda šiltėjimas

Sekmadienio dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus nedidelis lietus. Vėjas vakarinių krypčių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai iki 16 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–7 laipsniai šilumos. Pirmadienį daug kur nedideli krituliai. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Vėjas...

Paruoškite organizmą gynybai: išvardijo produktus, kuriais verta pasirūpinti

Maistas – statybinė medžiaga, nuo kurios priklauso mūsų kasdienė savijauta, sveikata ir imunitetas. Kokie produktai turi dominuoti mūsų racione karantino metu, kad aprūpintume organizmą svarbiausiais vitaminais, mineralais ir išliktume energingi? Natūralus imuniteto stiprinimas prasideda virtuvėje....

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS