Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbo sutarties nutraukimo priežastys šiuo atveju gali būti dvi: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Kaip akcentuoja Darbo teisės skyriaus teisininkė Kristina Rodevič-Savicka, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir neatvykimas į darbą visą darbo dieną arba pamainą be pateisinamos priežasties.
Anot teisininkės, galimas darbo sutarties nutraukimas ir dėl pasikartojančio pažeidimo, tačiau darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Kiekvieną kartą dėl galimai padaryto darbuotojo darbo pareigų pažeidimo darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Be to, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo arba pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo arba pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui arba jų visumai priemonė.
Specialistė atkreipia dėmesį į šiandienę situaciją. Šiomis dienomis tiek darbdavys, tiek darbuotojas turėtų įvertinti esamų aplinkybių visumą, pavyzdžiui, dėl nepravažiuojamų ir užsnigtų kelių gali susiklostyti situacijų, kai darbuotojo kelionė į darbą reikšmingai pailgėja. Šiuo atveju darbuotojui tenka pareiga įsivertinti kelionės trukmę, o esant nenumatytoms aplinkybėms darbdavys, vertinantis tam tikrą darbuotojo elgesį, turi atkreipti dėmesį į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. tiek pažeidimo sunkumą, tiek jo padarymo aplinkybes ir pan.
Pastebėtina, kad darbuotojas, kuris negali laiku atvykti į darbą dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, turėtų nedelsiant informuoti darbdavį. Darbdavys turėtų vertinti situaciją pagal minėtą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusias aplinkybes bei nuspręsti, ar yra priežastis forminti darbo drausmės pažeidimą.
Teisininkė akcentuoja, kad visais atvejais darbdavys ir darbuotojas, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, geranoriškai bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Kilus nenumatytoms aplinkybėms, šiuo atveju – iš anksto nenumatytiems gamtos padariniams, VDI ragina tiek darbuotojus, tiek darbdavius būti supratingus ir geranoriškus. Svarbu ne tik sąžiningai vykdyti kasdienes pareigines atsakomybes, atsižvelgti į teisinį reguliavimą, bet ir rūpintis savo bei aplinkinių saugumu.
Būkime saugūs, budrūs ir atsakingi!
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
