9.4 C
Mažeikiai
2024 / 10 / 03

Apklausa: lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Ar jau skaitėte?

Lietuviams sukauptų santaupų užtektų išgyventi ilgesnį laiką nei latviams ar estams, kurie savo galimybes išgyventi su turimomis santaupomis vertina nuosaikiau. Vertindami pastarosiomis savaitėmis pasikeitusius įpročius, tarp lietuvių yra daugiausia tokių, kurie ėjimą pirkti maisto ir vaistų pakeitė apsipirkimu internete, rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ pirmąją karantino savaitę atlikta apklausa, kurią užsakė vienas Lietuvoje veikiantis bankas.

- Reklama -

Kaip parodė tyrimas, būtent Lietuvoje yra didžiausia dalis respondentų (28 proc.), manančių, kad jų turimų santaupų pakaktų išgyventi 3-6 mėnesius (Latvijoje – 22 proc., Estijoje – 20 proc.). O kas ketvirtas respondentas Lietuvoje (25 proc.) mano pajėgsiantis iš susitaupytų lėšų išgyventi daugiau nei pusę metų, palyginti su taip manančiais 20 proc. latvių ir 23 proc. estų. Atitinkamai – mūsų šalyje yra mažesnis procentas, teigiančių, kad iš sukauptų pinigų pavyks išgyventi vos vieną mėnesį: Lietuvoje taip atsakė 24 proc., Latvijoje – 26 proc., Estijoje – 27 proc. apklaustieji.

„Sudėjus respondentus, kurie su savo santaupomis išgyventų 3-6 mėnesius ir daugiau nei 6 mėnesius, gausime daugiau nei pusę respondentų – 53 proc. Ankstesni tyrimai rodo, kad taupesni yra estai, kurie statistiškai daugiau ir uždirba, todėl diskusijoms galime palikti klausimą, ar didesnė dalis lietuvių pasižymi gerais taupymo įgūdžiais ar visgi ši statistika reiškia, kad nemažai visuomenės sudėtingomis situacijomis būtų linkusi labiau susiveržti diržus už kitų Baltijos šalių gyventojus?“, – teigia Alma Kasparavičienė, banko Taupymo produktų plėtros vadovė.

 

Tyrimas taip pat rodo, kad dauguma Baltijos šalių gyventojų savo finansinės padėties dėl koronaviruso kol kas nedramatizuoja. Iki penktadalio respondentų jaučiasi užtikrinti, kad finansinė padėtis siaučiant pandemijai pernelyg nepasikeis: taip sako 19 proc. estų, 16 proc. lietuvių ir 13 proc. latvių. Tam tikras (tačiau nedramatiškas) neigiamas pasekmes piniginei prognozuoja 31 proc. lietuvių, 46 proc. latvių ir 44 proc. estų. Lietuviai iš kitų labiausiai išsiskiria pagal procentą respondentų, kurie jaučia netikrumą: kas penktas, arba 24 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad dabar prognozuoti pandemijos poveikį piniginei yra pernelyg sudėtinga. Palyginti, taip atsakiusių latvių ir estų yra po 16 proc.

Apklaustųjų buvo teiraujamasi ir apie įpročius, kurie anksčiau buvo neatsiejami nuo žmogiškojo kontakto, o per pastarąsias savaites persikėlė į internetą. Įpročius naudojantis bankų paslaugomis keitė daugiausia latvių – 35 proc. kaimynų ėmė dažniau naudotis banku internete, palyginti su 24 proc. lietuvių ir 23 proc. estų. 22 proc. lietuvių pasakė, kad darbo susitikimai, kurie įprastai vykdavo akis į akį, dabar atliekami nuotoliniu būdu.

Lietuviai pirmauja Baltijos šalyse pagal procentą žmonių, kurie pakeitė sau įprastą maisto pirkimą fizinėse parduotuvėse į apsipirkimą internetu – įpročius pakeitę sutinka 13 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 9 proc. estų. Be to, lietuviai išsiskiria pagal vaistų pirkimą internetu – tai, kad įprastą lankymąsi vaistinėse pakeitė vaistų ir kitų priemonių pirkimas nuotoliniu būdu pripažįsta 11 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 4 proc. estų.

- Reklama -
 

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip jie būtų elgęsi, jeigu būtų žinoję apie kilsiančią koronaviruso pandemiją. Lietuviai tarp kitų Baltijos šalių gyventojų išskiria pagal procentą respondentų (49 proc.), kurie, žinodami kas nutiks, nebūtų nieko keitę. Panašus procentas apklaustųjų visose Baltijos šalyse, arba 47 proc., nurodė, kad būtų atsidėję daugiau santaupų, 4 proc. lietuvių pasakė, kad žinodami apie įvykius ateityje, jie būtų daugiau investavę, pavyzdžiui į nekilnojamąjį turtą.

Tyrimų bendrovės „Norstat“ reprezentatyvioje trijų Baltijos šalių gyventojų apklausoje, atliktoje kovo 18-24 dienomis, dalyvavo 1003 respondentai iš Lietuvos, 1011 iš Latvijos ir 1000 iš Estijos.

TOP naujienos

Horoskopai kovo 26 dienai

AVINASJūsų laukia kažkokie bendri projektai darbe. Ir tikimasi, kad jūs būsite anaiptol ne tik pasyvus vykdytojas. Svarbiausia, kontroliuokite savo nuotaikas! Būtų apmaudu, jei dėl...

Kol kas daugiausiai aukų rinkiminei kampanijai surinko A. Veryga

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo prezidento rinkimų kampanijos starto, užsiregistravusieji kandidatai jau renka aukas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kol kas pilniausia rinkimine sąskaita...

Tėvams – daugiau galimybių atsisiųsti savo vaikų Galimybių pasą

Artėjant gruodžio 28-ajai, kuomet Galimybių pasu pradės naudotis 12 metų sulaukę asmenys, Registrų centras lengvina galimybes tėvams atsisiųsti skaitmeninį savo vaikų Galimybių pasą. Įdiegus...

Nuo tvenkinio iki vitrinos – trumpiau nei para: žuvininkė pataria, kaip atpažinti šviežią žuvį

Nuo sausio Lietuvos prekybos centruose nelikus gyvų žuvų akvariumų, pirkėjams siūloma įsigyti jau vartojimui paruoštos šviežiai išdarinėtos žuvies. Prekybos tinklui „Rimi“ šviežią žuvį tiekiančio...

Gaivu, trašku, o „Iki“ – dar ir pigu: metas mėgautis lietuviškais agurkais, o su...

Tam, kas pirmasis sugalvojo ant supjaustytų agurkų uždėti šaukštą grietinės ir viską paskaninti druska, pipirais bei žalumynais, tikriausiai kiekvienas lietuvis paskirtų aukščiausią šalies apdovanojimą. Šioms salotoms pasigaminti daug nereikia. Raktas į puikią sėkmę yra...

Bankai karantino laikotarpiu bekontakčio mokėjimo ribą didina iki 50 eurų

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS